Gabrielės motina Luna – gražiausia moteris visoje Jeruzalėje. Tik kažkodėl jos grožis ir žavesys skirti visiems, bet ne dukrai. Kiek Gabrielė pamena, jųdviejų niekada nesiejo artimas ryšys, o nepriekaištinga mamos išvaizda ir aikštingas būdas laikui bėgant vis labiau jas tolino vieną nuo kitos. Vis dėlto panūdusi sužinoti savo šeimos istoriją, Gabrielė pamato mamą visai kitokią.

Sykiu prieš merginos akis atsiveria šeimos paslaptys ir kelių kartų moteris siejantis prakeiksmas: jas vedę vyrai mylėjo kitas. Klausydamasi pasakojimų apie prosenelę Merkadą, gydžiusią žmones nuo nerimo ir baimių, apie senelę Rozą, skurdžią našlaitę, jaunystėje tvarkiusią atvykėlių anglų namus, ir Luną – įnoringą gražuolę, galėjusią gauti į vyrus bet kurį jaunuolį, Gabrielė įsitikina, kad praeitis ir dabartis yra kur kas painesnės, nei ji kada būtų pagalvojusi.

Emocinis vyrų svetimumas lemia nelengvą moterų dalią ir jų santykius su aplinkiniais. Kiekviena turi stiprų, savitą charakterį, o jų patirtos nuoskaudos ir jaučiamos kaltės atskleidžia ne tik likimo sąsajas – autorė, pasakodama apie vienos šeimos moterų gyvenimą, sykiu meistriškai piešia Izraelio istoriją. Kūrinio veiksmas apima laikus nuo Holivudo aukso amžiaus ir niūrių Antrojo pasaulinio karo metų iki Izraelio valstybės susikūrimo ir spalvingo aštuntojo dešimtmečio Londone.