Viena svarbiausių Italijos Renesanso asmenybių Mikelandželas Buonarotis buvo skulptorius, tapytojas ir architektas, kurio unikali meistrystė atsiskleidė nesulaukus nė trisdešimties, kai buvo sukurta stulbinamo grožio marmurinė skulptūra „Pieta“ Romoje ir milžiniška Dovydo statula Florencijoje. Ant skliautuotų Vatikano Siksto koplyčios lubų jo nutapytos freskos šį išskirtinį talentą tik patvirtino. Amžininkai Mikelandželą vadino genijumi, o šio titulo jis tikrai nusipelnė.

Pirmojoje knygos dalyje autorė aptaria nepaprastai įdomią Mikelandželo gyvenimo istoriją, pasakodama apie jo šeimą, draugus, mecenatus, užsakymus. Gimęs netoli Florencijos 1475 m., jis brendo naujų architektūros, tapybos ir skulptūros formų apsuptyje. Mikelandželas, įkvėptas tokių didžių menininkų kaip Bruneleskis, Mazačas ir Donatelas, sugebėjo įveikti šeimos pasipriešinimą ir atkakliai siekė tapti skulptoriumi.

Amžininkai Mikelandželą vadino dieviškuoju ir juo žavėjosi ne veltui – jis suvaidino milžinišką vaidmenį formuojantis manierizmui, iš karto itin pamėgtam menininkų, kuriems Renesanso darnos idealai ir su šia meno srove siejamas natūralizmas padarė didelę įtaką bei kėlė norą į jį reaguoti. Smulkiai nagrinėdama Mikelandželo gyvenimą, pasitelkdama informatyvias ir įkvepiančias iliustracijas, autorė aiškiai ir išsamiai išdėsto, kas jam padarė didžiausią įtaką ir ko pavyko pasiekti.

Antroji knygos dalis – tai daugiau negu 200 jo skulptūros, tapybos ir architektūros kūrinių, taip pat daugybės jo sukurtų parengiamųjų eskizų reprodukcijų albumas. Prie kiekvienos iliustracijos pateikiama autorės analizė ir vertinimas.