Vienas labiausiai intriguojančių, paslaptimis ir mitais apaugusių KGB veiklos aspektų – agentai ir asmenys, besislepiantys už agentų slapyvardžių.

Kaip reikėtų ar nereikėtų vertinti ir traktuoti agentų veiklą? Ar pats sutikimo bendradarbiauti faktas yra esminis momentas vertinant agentų veiklą? Ar svarbiau yra tai, kas vyko po užverbavimo, kokia buvo konkreti agentų veikla?

Vis dėlto sutikimas bendradarbiauti – asmeninis žmogaus apsisprendimas, kuris galėjo būti išgautas išnaudojant įvairias žmogaus gyvenimo detales. Vieni pasidavė, kiti – ne, tad bendradarbiavimą lėmė ne tik spaudimas, bet ir žmogaus nusiteikimas, asmeninės vertybės.

Dėl šaltinių trūkumo negalima atsakyti į visus su agentais susijusius klausimus. Tačiau yra gana nemažai dokumentų, kuriais remiantis galima atskleisti KGB planus, susijusius su agentais, susidaryti agento socialinį portretą, sužinoti, kokios visuomenės grupės buvo labiausiai verbuojamos, kiek iš viso buvo agentų ir kaip jiems sekėsi.

Dr. Kristinos Burinskaitės knyga ,,Slaptieji KGB bendrininkai. Agentų veikla šeštajame-devintajame dešimtmečiais” prisidės prie paslaptimis ir mitais apipinto šio KGB veiklos aspekto geresnio pažinimo ir mitų išsklaidymo.