Rugsėjo 21 dieną šalia Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinio – Smėlynės bibliotekos – įvyko Rudens lygiadienio šventė „Rudens lygė“. Apeigas vedė bendruomenės „Baltų saulė“ Vaidilės Audronė Jodkonė ir Rasa Vėtra Palmilerė. Šis renginys – bibliotekos rengto aplinkosaugos švietimo projekto „Girdžiu gamtos šnaresį“ dalis. Jį finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.

Šviesų rudens trečiadienio vakarą šalia Smėlynės bibliotekos buvo galima išvysti besikūrenančią aukure Ugnį, moteris, pasipuošusias ilgais, šviesiais sijonais, neįprastus muzikos instrumentus, derliaus gėrybes. Bendruomenės „Baltų saulė“ Vaidilės Rasa Vėtra ir Audronė pakvietė visus susirinkusius prisiminti senovės papročius ir dalyvauti šventinėse rudens lygiadienio apeigose.

Mūsų protėviams ši diena – virsmo tiek gamtoje, tiek žmogaus viduje metas. Tai laikas, kai diena ir naktis susilygina, kai dėkojama už gamtos duotą derlių, kai pereinama iš šviesaus į tamsųjį periodą. Pasak Vaidilių, labai svarbi šios šventės dalis – Ugnis. Ji ne tik sudegina viską, kas bloga, bet ir apvalo žmogų, jo mintis. Besikūrenanti Ugnis ir šildė, ir suteikė šviesos susirinkusiems.

Rudens lygiadienio šventė prasidėjo neįprastų muzikos instrumentų – ragų ir barškučių – skleidžiamais garsais. Pasak Vaidilių, senovėje rudens lygiadienio apeigos prasidėdavo triukšmingai. Atitartine pradėtas rudens lygiadienio minėjimas, renginio dalyvius pakvietė apsivalyti – Vaidilė Rasa Vėtra ir susirinkusieji tiesė rankas link Ugnies, pamiršdami problemas, čia ir dabar mokėsi nurimti, sustoti, apvalyti savo mintis ir sielą. Tuomet prasidėjo dėkojimo Žemei už duotą gausų derlių ritualas: Vaidilė Rasa Vėtra Ugniai aukojo grūdus, kadagio šakeles. Tą daryti kvietė ir visus šventės dalyvius: javų sėklos krito į karštį  kartu su mintyse išsakytais norais.

Pasak Vaidilių, švenčiant rudens lygiadienį mūsų protėviai dalindavosi viskuo, ką turi. Pašventinus duoną, Rasa Vėtra ir Audronė ją laužė, kviesdamos visus dalintis ir ragauti. Vykusių apeigų metu buvo pašventintos rudens derliaus gėrybės, kurias paruošė bibliotekos kolektyvas kartu su Panevėžio Liekupio bendruomenės nariais.

Kaušas vandens – tai dar vienas apeigų paprotys. Linkėdami vieni kitiems sveikatos ir darnos, kaušas vandens keliavo iš rankų į rankas: vieni atsigėrė, kiti juo dalinosi su jau išėjusiais iš šio pasaulio – vandenį pylė ant žemės.

Į apeigas užsukusių porų laukė išbandymas – Vaidilė Audronė pakvietė iš dviejų sujungtų molinių puodelių pabandyti atsigerti vandens. Mūsų senoliai tikėjo, kad išgėrus vandens dviese, pora yra darni, jai nebaisūs gyvenimo mesti išbandymai.

Kad laimės ir darnos niekada netrūktų, rudens lygiadienio šventė baigėsi daina „Su Dievais laiminguo“. Po apeigų susirinkusieji išsiskirstė padėkoję už derlių, nurimę, pamiršę visus rūpesčius ir problemas. Šia jaukia ir šilta švente buvo pasitiktas tikrasis kalendorinis ruduo.

Parengė Vaida Žalienė
Vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka