1922 metų rugsėjo 1 dieną buvo aptarnautas pirmasis valstybinės bibliotekos, tuomet vadintos Centralinio Valstybės knygyno Panevėžio skyriumi, lankytojas. Po šimto metų tą pačią dieną Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo švenčiamas Bibliotekos Gimtadienis.
Bibliotekos istorijos puslapiai
Šventėn susirinkusieji buvo pakviesti pakeliauti po bibliotekos erdves, jos istoriją, apžiūrėti naują šimtmečiui skirtą parodą, o, svarbiausia, tądien buvo atverta pirmosios bibliotekos vadovės Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaitykla.
Svečiams buvo įdomu išgirsti retai kam žinomų faktų iš bibliotekos istorijos. Sužinoti, kaip dirbo pirmoji biblioteka, kokios buvo jos taisyklės, ar daug žmonių joje lankėsi.
„Pradėjus darbą laikraščiuose skelbdavome, kad Centralinio Valstybės knygyno Panevėžio skyrius perka senovės visomis kalbomis knygas ir kitokius spausdinamus raštus. Knygų pardavėjai ir savininkai prašomi pranešti tokių knygų ir spausdinių sąrašus, pažymėdami kainą. Jei nori skaityti namuose, moki 20 auksinių užstatą, (paskui 25 centai mėnesiui), o veltui skaito tik mokiniai, kareiviai, darbininkai, liaudies mokytojai. Kol knygynas buvo vienintelis, nežiūrint tautų ar tikybos skirtumo, visi naudojosi knygynu. O man, kaip vienai knygininkei, darbuotis tekdavo po 10 valandų. Įsibėgėjus darbui, knygyną aplankydavo 350–450 žmonių per dieną, išduodama apie 400 knygų, nes buvo duodama tik 1 knyga vienam žmogui ir skaityti buvo galima tik 2 savaites“, – pirmosios bibliotekos vadovės Elžbietos Jodinskaitės prisiminimus pagarsino visą šventinę ceremoniją vedusi bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė.
Tądien apsilankę parodoje „Biblioteka 100-mečio kelionėje“ bibliotekos bičiuliai galėjo apžiūrėti eksponuojamus spaudinius, nuotraukas, dokumentus bei daiktus, liudijančius svarbius bibliotekos gyvenimo įvykius. Ši paroda veiks iki gruodžio 1 dienos.
Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaitykla laukia lankytojų
Pati šventės kulminacija – pirmosios bibliotekos vadovės Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaityklos atidarymas. Stilingoje, jaukioje erdvėje saugomos dvi asmeninės pilnos bibliotekos – filosofo Arvydo Šliogerio ir rašytojo Kazimiero Barėno bei žymių kraštiečių knygų kolekcijos.
„Šiandien mes jubiliejų pasitinkame su šūkiu „Saugome praeitį, kuriame ateitį“. Šią ypatingą dieną norime įamžinti pirmosios vadovės atminimą, atverdami jos vardo skaityklą. Tikimės, kad naujas išplanavimas ir čia sukaupti ypač svarbių Panevėžio kraštui asmenybių fondai taps traukos centru ne tik kraštiečiams, bet ir atvykstantiems iš kitų miestų ir net užsienyje gyvenantiems lietuviams. Nes ši vieta kaip namai, kurie su ilgesiu laukia, kurie šiltai pasitinka, kur jūs galite prasmingai leisti laisvalaikį.
Norime, kad mūsų biblioteka būtų gyvybinga, ne tik sauganti istorinį dokumentinį kultūros paveldą, bet taip pat nuosekliai vykdanti įtraukias neformalaus švietimo ir kultūros edukacijos veiklas įvairioms auditorijoms, įvairioms tikslinėms grupėms“, – sveikindama svečius kalbėjo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.
Ji dėkojo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentėms Anastasijai Belšovai ir Ksenijai Smirnovai, be kurių bendradarbiavimo skaitykla nebūtų buvusi tokia jauki ir patogi, nebūtų taip gerai išdėstytos lentynos.
Pradėta kaupti kaktusų kolekcija
„Elžbietos Jodinskaitės namuose buvo labai didelė kaktusų kolekcija, kurią ji rinko ir labai džiaugdavosi, kai gaudavo kaktusą, kurio namuose dar neturi. Atidarydami jos vardo skaityklą mes pradedame rinkti kaktusų kolekciją. Pradžią duoda bibliotekos kaktusas“, – sakė direktorė, papuošdama skaityklą didžiuliu kaktusu.
Ne mažesnį kaktusą jubiliejų švenčiančiai bibliotekos bendruomenei padovanojo Lietuvos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis. Priminęs pirmosios bibliotekos atidarymo istoriją, viceministras sakė, kad jau ir tuomet biblioteka keitėsi, ir džiugu, kad šiais sparčiai besikeičiančiais laikais bibliotekos geba keistis, geba atliepti bibliotekos lankytojų lūkesčius, įvairiausių interesų grupių lūkesčius ir yra tapusios socialiai labai svarbia vieta.
R. Mikaitis dėkojo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos ir Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vadovėms už jų pastangas, darbą, iniciatyvas, įgyvendintus, įgyvendinamus ir dar būsimus projektus bei įvairias kūrybines iniciatyvas.
Panevėžio miesto Tarybos narė Vitalija Vasiliauskaitė įteikė kaktusą, kurį pavadino „Miesto galva“. Sveikindama bibliotekos bendruomenę ji sakė, kad kultūra remiasi dviem banginiais švietimu ir knyga, o ji labai džiaugiasi, jog bibliotekoje pagaliau susitiko dvi iškilios šių sričių puoselėtojos – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Elžbieta Jodinskaitė.
Kaktusų kolekciją papildė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė, rašytojo Kazimiero Barėno dukterėčia Vitalija Pikšrytė.
Skaitykla buvo tapusi istorijų kavine
Skaitykloje svečiai ne tik apžiūrėjo erdves, bendravo, bet ir žaidė įdomų pasakojimų žaidimą. Jie turėjo atsakyti į penkis klausimus: mano vaikystės biblioteka, mano pirmas prisiminimas apie Gabrielės-Petkevičaitės-Bitės biblioteką, įsimintiniausia perskaityta vaikystės knyga, jaukiausia vieta bibliotekoje, kaip aš įsivaizduoju biblioteką po 100 metų.
Atsakymai, kuriais dalinosi jubiliejaus šventės svečiai, buvo labai įdomūs, įvairūs. Ilgus metus bibliotekoje dirbusi Staselė Mikeliūnienė prisiminė, kad pirmą kartą jai apsilankiusiai bibliotekoje knygą padavė pati Elžbieta Jodinskaitė, o ją, mažą mergaitę, tuomet labiausiai domino, kas yra už to barjero, skyrusio skaitytojų aptarnavimo erdvę nuo knygų lentynų.
Visi, kam teko pažinti E. Jodinskaitę, teigė, kad ji buvo griežta, reikli, tikra eruditė, mokėjusi kiekvienam parinkti tinkamą knygą, kurią gauti iš jos rankų buvo tikra dovana. Tuomet bibliotekoje už durų burdavosi jaunimas, kiekvienas stengdavosi pirmas patekti į patalpas, kartais net kildavo grumtynės.
Klausimai, į kuriuos šventės dieną atsakinėjo svečiai, nėra vienadieniai. Atsakymų į juos bus laukiama kelis mėnesius ir jie bus patalpinti Laiko kapsulėje, kuri bus saugoma Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaityklos kartotekoje.
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
