Joninės – daugeliui lietuvių šventa diena ir būtina šventė. Šiemet Biržuose jos ypatingos dėl to, kad buvo skirtos iš Biržų krašto kilusiam pasaulinio garso menininkui Jonui Mekui. Gruodžio 24 d. jis būtų minėjęs 100 – ąsias gimimo metines.
Mintis, kad J. Meko renginiai Biržuose vyktų būtent vasaros saulėgrįžos metu, kilo menininko sūnui Sebastianui Mekui. O tai, kad į Biržus turi atvykti J. Meko bičiuliai iš kelių šalių, tapo aišku prieš porą metų, kai teko su jais susipažinti ir jie pasisakė, kad daugelis, tiek ilgai bendravę su didžiuoju menininku, Biržuose nė karto nėra buvę. Nuo pradinės idėjos iki jos įgyvendinimo viskas išties buvo labai mistiška, tad pajuokaujant galima sakyti, kad Joninių renginys birželio 24 d. ne veltui vadinosi „Misterijos“. O iš tiesų tai – J. Meko prieš daugelį metų sukurtas filmas, kuris Europoje nebuvo rodytas, tik JAV. J. Meko bičiuliai iš Amerikos, Italijos ir Lietuvos, susibūrę į jungtinę grupę „ROCKET SCI ir draugai“, Biržuose, o birželio 22 d. Kaune, nebylų filmą „Misterijos“ įgarsino savo muzikinėmis improvizacijomis. Beveik visi jie su J. Meku koncertavo 20 metų, dažniausiai – Niujorke. Jų pasirodymai garsėjo improvizacijomis, jie būdavo be išankstinio pasiruošimo, scenoje vyraudavo tiesiog vyksmas. Panašiai viskas vyko ir Biržuose – muzikantai atplaukė plaustu, tad pirmieji filmo-koncerto-performanso „Misterijos“ akordai nuskambėjo ant Širvėnos bangų vakarinės saulės spinduliuose. Koncerto pabaigoje keli muzikantai nulipo nuo scenos ir įsiliejo į žiūrovų minią. Beje, finaline „Misterijų“ daina tapo J. Meko mėgstama lietuvių liaudies daina „Trys karveliai“, kurią jo bičiuliai vadina tiesiog Jono daina.
Biržų evangelikų-reformatų bažnyčios klebonijos kiemelis irgi pasirinktas neatsitiktinai. Pirminė mintis buvo šį koncertą rengti Semeniškiuose – dėl techninių kliūčių visa komanda ieškojo kitos vietos, kuri turėtų sąsajų su Jonu. Tad „Misterijos“ skambėjo beveik po langu kambario, kuriame Jonas su broliu Adolfu gyveno iki 1944 m., kai abu mokėsi Biržuose. O pro tą palėpės langelį jie juk matė tą patį ežerą, Astravo rūmus ir savo kambarėly palėpėje klausėsi bažnyčios vargonų, kuriais grojo jų dėdė reformatų kunigas Povilas Jašinskas. Buvo nuostabu matyti, kokį katarsį patyrė J. Meko bičiuliai muzikantai, kai kunigas Rimas Mikalauskas juos įleido į mažąją brolių Mekų palėpę.
Birželio 25 d. renginio, skirto J. Mekui, vieta tapo centrinis Biržų turgus – iš Biržų kilusi ir šiuo metu Berlyne gyvenanti ir kurianti dizainerė Vaida Voraitė pristatė savo J. Meko įkvėptą kolekciją „Turgus“. 20 profesionalių modelių demonstravo V. Voraitės drabužius, kurių didžioji dauguma sukurta naudojant lininį (ir dar Biržuose gamintą) audinį. Savo „Semeniškių idilėse“ J. Mekas vieną idilę skiria būtent savo vaikystės turgui, vaizdžiai jį aprašydamas. V. Voraitė taip pat pasakojo, kad Biržų turgus jai pirmiausia asocijuojasi su vaikystės apsipirkimo vieta, beje, veik nepakitusia jau keletą dešimtmečių. Ir kas galėjo pagalvoti, kad ši prekybos vieta, biržiečių lankoma kiekvieną savaitgalį, tvankų birželio vakarą, skambant gyvai muzikai, atrodys visai kitaip, nei esame įpratę matyti.
„Turgus“ – tai pirmoji V. Voraitės kolekcija, kurią ji pristatė viena. Prieš tai dizainerė yra dalyvavusi „Mados infekcijoje“, kur pristatomos daugelio dizainerių kolekcijos. Sekmadienį visi norintys pabendrauti su Vaida, apžiūrėti naują kolekciją iš arčiau ir galbūt kažką iš jos įsigyti buvo kviečiami į „Portfolio“ meno galeriją – ten visų laukė pati dizainerė ir betarpiškai bendravo su biržiečiais.
Ir dar vienas labai džiugus dalykas – birželio 24 d. Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras sulaukė keliolikos užsienio spaudos ir radijo žurnalistų, rašančių ir kuriančių laidas kultūros temomis. Italijos, Prancūzijos ir Lenkijos žurnalistams kelionę į Lietuvą J. Meko takais organizavo Lietuvos kultūros institutas. Mūsų svečiai lankėsi Mekų centre, evangelikų-reformatų bažnyčioje, Semeniškiuose, „Misterijų“ renginy. Visur juos lydėjo ir apie J. ir A. Mekus pasakojo Mekų centro darbuotojas Evaldas Timukas. Tai, ką žurnalistai patyrė, užfiksavo Biržuose, jie perduos savo šalies žmonėms – Biržai tampa vis stipresne didelio pasaulio dalimi.
Taigi visos Joninės Biržuose tapo gražiu J. Meko kūrybos gerbėjų susitikimo laiku – savo vietą ir erdvę muzikantai, žurnalistai, iš kitų miestų atvykę ryšį su Mekais turintys žmonės rado ne tik oficialiuose renginiuose, bet ir kitose erdvėse, kuriose nestigo pokalbių, prisiminimų, naujų planų ir ateities darbų užuomazgų.
„Mano tėtis J. Mekas būtų dabar labai laimingas“, – po „Misterijų“ man sakė jo sūnus S. Mekas, į Biržus specialiai atvykęs iš Niujorko.
O mes, Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras, už tai, kas vyko ir įvyko (o ir lūkesčius pateisino su kaupu) esame dėkingi visiems savo renginių partneriams (Biržų evangelikų-reformatų bažnyčios parapijai ir jos kunigui Rimui Mikalauskui, MB – „Nulinė kopija“ ir jos vadovui, „Misterijų“ prodiuseriui ir pagrindiniam koncerto organizatoriui Arturui Jevdokimovui, meno galerijai „Portfolio“, „Baltic model management“). Esame be galo dėkingi birželio 24-26 d. renginių rėmėjams – Lietuvos kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai, Biržų r. savivaldybei, JAV ambasadai Lietuvoje, „Kaunas – Europos kultūros sostinė“, laikraščiai „Biržiečių žodis“ ir „Šiaurės rytai“. Ir jau ne vieną kartą įsitikinome, kad turime nuoširdžius bibliotekos bičiulius – UAB „Biržų duona“, TŪB „Rinkuškiai“, Biržų Rotary klubas. Labai dėkojame renginių žiūrovams – ačiū jums už šypsenas, gražius žodžius, puikią nuotaiką. Sutikome labai daug žmonių, kurie prie visų renginių organizavimo prisidėjo širdimi.
„Keep going“, – taip mėgdavo sakyti J. Mekas. Nesustokime eiti.
Indra Drevinskaitė, Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos
Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras
