Pier Paolo Pasolini (1922–1975) – vienas didžiųjų XX amžiaus italų kino režisierių, taip pat savo tėvynėje ir pasaulyje pripažintas poetas, romanistas, eseistas.

P. P. Pasolinio eilėraščiams būdinga stipri aistra, atsivėrimas gyvenimo verpetams, jautri moralinė ir socialinė klausa. Jo poezijos egzistencinė įtampa neatsiejama nuo aktyvios visuomeninės pozicijos, gyvo pilietinio nerimo, moralinių imperatyvų, kuriuos pats sau išsikelia XX amžiaus intelektualas.

„Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai“ – tai pirmą kartą lietuviškai išleista P. P. Pasolinio poezijos rinktinė, aprėpianti jo kūrybos kelią nuo debiutinio rinkinio, pasirodžiusio 1942 m., iki pat tragiškos žūties. O juk poetų pasaulyje ne tiek daug – per šimtą metų gimsta vos trys ar keturi. Pasibaigus šiam amžiui, Pasolinis liks tarp tų kelių, kurie svarbūs. Poetas turėtų būti šventas.“
Alberto Moravia, 1975 m.