Živilė Kropaitė-Basiulė, žurnalistė, radijo ir televizijos laidų vedėja, diskusijų moderatorė, savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos.

Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta.

Tai tikrų tikriausias aukštaitiškas epas – daug realių istorijų, lyrizmo ir humoro. Bet svarbiausia, kad močiutės Onos ir jos anūkės Živilės dėka iki skausmo žinoma ir šiurpi XX a. vidurio Lietuvos praeitis nelieka užspausta kančioje ar keršto sąskaitose – mūsų mažų negandėlių amžiuje toji praeitis kalba apie nepalaužiamą žmogiškumą, optimizmą ir nesuvaidintą patriotiškumą. – Istorikas Norbertas Černiauskas.

Iš karto galiu kloti diagnozę: tai labai ypatingai daugiabalsė, juntamai, bet nesumaišytai keliasluoksnė, rūpestingai subalansuota atminties, pasakojimų ir pokalbių knyga. – Istorikas Nerijus Šepetys.