Vladas Sipaitis: dienoraščiai, prisiminimai, laiškai

Dienorasciai_naujiena_794x530_001

Knygoje „Vladas Sipaitis. Dienoraščiai, prisiminimai, laiškai“ pristatoma nepelnytai Lietuvos teatro istorijoje iškupiūruota, aktyvaus Valstybės teatro kūrėjo, aktoriaus, dailininko, šokėjo, režisieriaus, pedagogo, publicisto ir literato Vlado Fedoto Sipavičiaus-Sipaičio asmenybė.

Vladas Sipaitis priklauso kartai, kuri grįžusi iš įvairiausių buvusios Rusijos imperijos kampelių, per dvidešimt pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos egzistavimo metų sukūrė ir iki europinio lygmens užaugino lietuvišką profesionalųjį teatrą visose jo veiklos srityse: operos, dramos ir baleto. Sipaitis Valstybės teatre dirbo dvylika metų ir tai buvo kaip tik tie metai, kai savo spektaklius kūrė Andrius Oleka-Žilinskas, Michailas Čechovas. Vl. Sipaitis kūrė kartu su Stasiu Ušinsku garsųjį Marionečių teatrą, sukūrė savo eksperimentinį teatrą, teatro studiją, vaidino paties režisuotame pirmajame lietuviškame vaidybiniame filme „Onytė ir Jonelis“ (1931 m.), o dirbdamas Maskvoje repetavo su Vsevolodu Mejerholdu.

Labai svarbu, kad knygoje pristatomi niekur neskelbti Sipaičio dienoraščiai, prisiminimai atskleidžia daug istorinių faktų apie kolegas artistus, režisierius, to meto spektaklius, teatro vidinius santykius. Publikuojami du Pasaulinius karus ir Didžiąją rusų revoliuciją išgyvenę Sipaičių šeimos dokumentai, epizodiškai pasakojama apie Sipaičio motinos, Maskvos Didžiojo teatro solistės, iškilios tautinio lietuvių atgimimo veikėjos Liudvikos Sipavičiūtės asmenį.  Pristatomi nežinomi Lietuvos kino, baleto, marionečių teatro, Lietuvos estrados raidos momentai, valstybingumo praradimo ir okupacijos liudijimai.

Knygos sudarytojas – aktorius, teatro pedagogas, politikas, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojas Remigijus Vilkaitis, mecenatė – profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė. Knygos leidimą rėmė Lietuvos kultūros taryba.