Šių metų balandžio 9 d. minime 100-ąsias monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gimimo metines. Šia proga LR Seimas 2022-uosius metus paskelbė monsinjoro K. Vasiliausko metais, taip ragindamas prisiminti šviesų dvasininko atminimą ir reikšmingą jo indėlį į valstybės raidą. Bibliotekos I a. ekspozicijų erdvėse parengta leidinių paroda „Dievo pasiuntinys, arba Aukštųjų gyvenimo vertybių sargyboje. Jonas Mikelinskas. (Kazimierui Vasiliauskui – 100)“. Paroda kviečiama iš arčiau pažinti šį didį žmogų per paties Monsinjoro ir jo amžininkų – Mamerto Indriliūno, Broniaus Krivicko, Vandos Zaborskaitės, Tėvo Stanislovo ir kitų to meto šviesuolių – tekstus, laiškus, atsiminimus.
„Monsinjoro Šviesa, Meilė, Taurumas, Paprastumas, Šiluma, Gerumas, Jautrumas – sunkiai žodžiais nusakomi. Gimęs mūsų šiaurės Lietuvoje, prie Vabalninko, patyręs karo baisumus, kančią, tremtį, pažeminimus, K. Vasiliauskas buvo meilės ir užuojautos jūra sutiktiesiems. Atrodo, kad prie Jo glaudėsi visa Lietuva…,“ – sako bibliotekininkė Albina Saladūnaitė.
Pasak jos, Justinas Marcinkevičius, rodos, giliausiai pajautė ir eilėse išreiškė K. Vasiliausko būtį ir tebesitęsiantį buvimą:
jis ėjo paukščių apsuptas: tai buvo žodžiai ir jo gerklė margais garsais klegėjo sparnuotas linksmas dievas veržėsi iš jo kaip karšty čiulbantis šaltinis pilnas gėrio sykį atskrido nedidelis kuklus paukštelis snape jis laikė Monsinjoro balsą sučiulbo ir dingo daugiau jo nemačiau bet čiulbesys tai juk liko?
