Vasario ir kovo mėnesiais minėjome garsių kraštiečių – dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio, istorikės, pedagogės Onos Maksimaitienės, pedagogo, poeto Jono Sokolovo, teatro aktorių Liudvikos Marijos Adomavičiūtės, Reginos Kairytės, Dalios Melėnaitės taip pat kunigo Jono Balvočiaus-Geručio ir kalbininko pedagogo Leono Kuodžio – jubiliejus.
Vasario 2 d. minėjome Lietuvos teatro istorijai nusipelniusio Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio 170-ąsias gimimo metines. Būsimasis dramaturgas, publicistas, teatro ir visuomenės veikėjas gimė 1852 m. Birželiuose (Panevėžio r.) neturtingų sulenkėjusių bajorų šeimoje.
Vaižgantas apie G. Landsbergį-Žemkalnį rašė: „Šakotos sielos buvo Žemkalnis. Lietuvių tautininkas, agitatorius, publicistas, – viso to, rods, buvo gana <…> Bet tikras jo talentas ir pašaukimas buvo dramos dailė. Nei gražus jau amžius, nei kiti būtinieji darbai dėl duonos nekliudė Žemkalniui ruoštis, mokytis rolių, vaidinti arba režisuoti kokį labiau tinkamį scenos veikalą. Temperamentas, įspūdingumas, jautrumas, vikrumas leido Žemkalniui suprasti rolę ir ją tinkamai atvaidinti“.
Šiais metais minime istorikės, pedagogės, humanitarinių mokslų daktarės Onos Maksimaitienės 120-ąsias gimimo metines. Ona Girčytė-Maksimaitienė gimė 1902 m. vasario 5 d. Sankt Peterburge (Rusija). 1935–1944 m. ji mokytojavo Panevėžio mergaičių gimnazijoje, 1944–1948 m. dėstė Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1948–1957 m. – Panevėžio berniukų gimnazijoje. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomas Onos Maksimaitienės fondas.
Vasario 5 d. minėjome Jono Sokolovo, talentingo ir atsidavusio darbui pedagogo, bibliotekininko, poeto, 130-ąsias gimimo metines.
1919 m. rugpjūčio mėnesį buvo perkeltas mokytojauti į Panevėžio valstybinę gimnaziją. Dėstė rusų kalbą ir literatūrą, lotynų kalbą, logiką ir filosofijos pradmenis. Panevėžio valstybinė gimnazija turėjo didelę biblioteką. Mokytojas J. Sokolovas jai ilgą laiką vadovavo. J. Sokolovas buvo aktyvus pedagogų tarybos narys, mokytojų profesinės sąjungos Panevėžyje įkūrėjas, spektaklių organizatorius, vienas iš „Meno kuopos“ organizatorių.
Liudvika Marija Adomavičiūtė (1932–2014) – režisieriaus Juozo Miltinio mokinė, teatro aktorė. Gimė 1932 m. vasario 13 d. Kaune. Vėliau su šeima persikėlė gyventi į Panevėžį. 1950–1971 m. vaidino Panevėžio dramos teatre, dirbo 21 metus, sukūrė daugiau kaip 60 vaidmenų. Vaidmenims būdingas subtilus emocingumas, psichologizmas.
Regina Kairytė – teatro aktorė, režisieriaus Juozo Miltinio jaunesniosios kartos mokinė. Gimė 1952 m. vasario 25 d. Pociūnuose, Radviliškio r. Baigė Smilgių vidurinę mokyklą. Į režisieriaus Juozo Miltinio vadovaujamą teatro studiją Regina Kairytė atėjo 1970 m. ir po trejų metų tapo Panevėžio dramos teatro aktore (dabar Juozo Miltinio dramos teatras). Šiam teatrui aktorė atidavė daugiau kaip 4 dešimtmečius.
Šiemet sukanka 180 metų, kai 1842 m. kovo 14 d. gimė būsimas kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Jonas Balvočius-Gerutis. Nuo 1875 m. perkeltas klebonu į Vadoklius (Panevėžio r.), kur ne tik pavyzdingai tvarkė klebonijos ūkį, bet pradėjo platinti lietuvišką spaudą. Pas jį lankydavosi knygnešiai Jurgis Bielinis, Adomas Ladukas ir kt. J. Balvočiui teko pergyventi ne vieną caro žandarų kratą, ne kartą būti tardomam bei provokuojamam.
Kovo 22 d. sukanka 80 metų vienai garsiausių Juozo Miltinio dramos teatro aktorių Daliai Melėnaitei.
Režisieriaus Juozo Miltinio mokinė. Panevėžio dramos teatre (dabar Juozo Miltinio dramos teatras) vaidino 1959–1998 m. Sukūrė daugiau kaip 80 pačių įvairiausių vaidmenų – herojinių, charakterinių, komiškų ir groteskiškų. Ypač įspūdingi jos sukurti prieštaringų, dramatiškų personažų paveikslai. Ryškiausi turbūt buvo du: išdidžioji Heda (spektaklyje „Heda Gabler“, rež. Juozas Miltinis, 1972 m.) ir Alisa, sukaupusi viską, ką tik gali sukaupti moters prigimtis (spektaklyje „Mirties šokis“, rež. Juozas Miltinis, 1973 m.).
Šiemet sukanka 120 metų, kai 1902 m. kovo 29 d. Ramygaloje (Panevėžio r.) gimė būsimasis pedagogas, kalbininkas, poetas Leonas Kuodys. Mokėsi Ramygalos ir Panevėžio pradinėse mokyklose, 1915–1922 m. – Panevėžio gimnazijoje. Mokytojavo Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Linkuvoje, Ukmergėje, Panevėžyje. Dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Spaudoje paskelbė prozos, poezijos kūrinių, miniatiūrų. Rašė literatūros, kalbos, kultūros klausimais. Vertė vokiečių, rusų, estų ir latvių poetų kūrinius. Po mirties išleistas L. Kuodžio eilėraščių rinkinys „Pro žydinčius langus“ (1994).
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriuje saugomas Leono Kuodžio fondas.
