Knygnešystė – autentiškas mūsų tėvynės reiškinys, kuris vyko tik pas mus, Lietuvoje, ir kurio daugiau niekur pasaulyje neaptinkame. Jis padėjo mums išlaikyti kalbą, raštą, galiausia, atgauti ir valstybingumą. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą.
„Knygos palėpėje… Kodėl, kada ir kaip jos ten atsidūrė? Apie ką tai byloja?
Kaip ir kiekvienas daiktas, knyga turi savo gyvavimo amžių – vienos ilgą, kelis šimtmečius trunkantį, kitos trumpesnį – dešimtimis metų skaičiuojamą. Yra ir keliadienių – švysteli kaip lengvai šiais laikais pasiekiama užgaida ir, kartais net neatversta, išnyksta laiko sūkuriuose.
Iš tiesų knyga pasižymi magiška, sunkiai paaiškinama, galbūt net sakralia reikšme. Esu beveik tikra, kad knyga turi savyje galios, kuri net ir neskaitantį ar mažai skaitantį žmogų verčia jausti knygai pagarbą. Turbūt todėl ypač retai pamatysime išmestas knygas – net jei knygomis atsikratoma – jos dažniausiai būna sukrautos į krūveles, kartais surištos po keletą, surūšiuotos. Arba joms ieškomas prieglobstis, bet jos neišmetamos, nenaikinamos.
Taip atsitiko ir su šiomis knygomis – jos buvo rastos palėpėje… Matyt ilgokai ten gulėjo. Vieninteliais draugais joms buvo stogas, dulkės ir nežinia pro kokį plyšelį užklysdavę paukščiai…
Nespėliokime, kiek jos ten būtų gulėjusios ir koks likimas jų laukė. Šiandien jas matome atgimusias.
Prasmingai sutapo, kad šias knygas antram gyvenimui kūrybiškai prikėlė didžio Malaišių kaimo sūnaus, lietuviškos spaudos draudimo metais taip pat platinusio lietuviškus spaudinius, kunigo, rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo – Vaižganto vardo gimnazijos Svėdasuose moksleiviai. Šiam sumanymui juos paskatino dailės mokytoja metodininkė Kristina Striukienė. Atverstos knygos, laiko nugelsvinti, todėl tokie jaukūs puslapiai su kiek pablukusiomis raidėmis, tapo menine instaliacija ir skleidžia išmintį – citatomis apie kalbą, kūrybą, raštą. Įvairia menine raiška – piešimu, tūriniais žodžiais, tekstile dekoruotos knygos atgimė antram gyvenimui. Jaunuoliai savo kūryboje panaudojo žymių žmonių mintis, posakius apie pagarbą praeičiai, tautai, kalbai, raštui taip tarsi liudydami ateičiai jų svarbą ir būtinumą ne tik žinoti, bet ir vadovautis. Tokiu netradiciniu būdu, panaudojant įvairias raiškos priemones gimnazistai knygas prikėlė iš užmaršties ir prakalbino išmintimi…
Galbūt toks meniškas ir neįprastas jaunuolių prisilietimas prie knygos juos paskatins dar labiau jas branginti, vertinti, pasaulį ir gyvenimą pažinti skaitant knygas, o mums leis plačiau, kitu žvilgsniu pažvelgti į knygos pasaulį…“ (Rūta Stanevičienė, VšĮ Atvertos langinės vadovė)
Meniškai atgaivintų knygų parodą skiriame kovo 16 – ąją minimai Knygnešio dienai.
Nuo kovo 3 d. Kavarsko miesto bibliotekoje veiks Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleivių meniškai atgaivintų senų knygų paroda „Sena knyga atgyja išmintimi…” (kūrybos vadovė mokytoja Kristina Striukienė).
Parodos organizatorius VšĮ Atvertos langinės.
Kavarsko miesto bibliotekos informacija
