Danielos Raimondi romane „Pirmasis rudens rūkas“ persipina asmeninės žmonių dramos ir Italijos istoriniai įvykiai.

Turtinga, įtraukianti istorija apie likimą, svajones ir gyvenimo realybę. Dramų ir magiško realizmo mėgėjams, G. G. Markeso, I. Allende knygos gerbėjams.

Kazadijų šeima nuo senovės gyveno Po pakrantėje įsikūrusiame Stelatos kaimelyje. XIX a pradžioje šių darbščių paprastų žmonių ramią būtį sudrumsčia netikėta meilė. Džakomas Kazadijas įsimyli tamsiaakę čigonę Violką Toską ir ją veda. Nuo tada šeimos palikuonys arba mėlynakiai svajotojai šviesiais plaukais atsidavę į Džakomą arba neįprastų galių turintys, tvirtai ant žemės stovintys tamsiaakiai ir tamsiaplaukiai kaip regėtoja Violka. Vienas jų, Akilas buvo pasiryžęs apskaičiuoti iškvepiamo oro svorį, jo dukra Edvidžė lošdavo kortomis su proseneliu, mirusiu prieš du šimtmečius, viena jos dukterėčia, Adelė, laimės ieškoti iškeliavo net į Braziliją, o kita, Sniegė būdama laiminga, skleisdavo maloniai saldų kvapą. Ištisos Kazadijų šeimos kartos neatsispirdavo nenumaldomam norui mesti iššūkį likimui ir vytis savo svajonę. Ir eidavo jie iki galo vedami meilės, maišto, teisingumo troškulio, noro pakeisti pasaulį, nepaisydami baisios pranašystės, kurią vieną audringą naktį taro kortose kadaise perskaitė Violka.