Tris sezonus maudęsi kontinentinėje filosofijoje Molėtų bibliotekos Filosofijos skaityklos dalyviai neria į analitinę filosofiją ir kviečia prisijungti visus norinčius.

„Tikrų ir išgalvotų vardų reikšmės problema“, — taip vadinasi vieša filosofo Jono Dagio paskaita, kurios klausytis kviečiame Zoom platformoje gruodžio 17 d., penktadienį, 18 val.

Prisijungimo adresas shorturl.at/uyHU6

Prisijungimo duomenys (jei reikėtų) Meeting ID 856 2322 6755

Passcode 305194

Dalyvavimas paskaitoje nemokamas, registruotis iš anksto nereikia.

Doc. dr. Jonas Dagys yra Vilniaus universiteto Filosofijos instituto direktorius, mokslinių interesų sritys — šiuolaikinė analitinė filosofija, sąmonės filosofija, kalbos filosofija, epistemologija.

Renginio nuoroda Facebook platformoje

Kuo analitinė filosofija skiriasi nuo kontinentinės?

Kontinentinė filosofija tai daug skirtingų bet susijusių Europos filosofijų ir tradicijų, pavyzdžiai būtų tokie filosofai kaip Hegelis, Schopenhaueris ir Nietzsche, Sartre’as, Foucault ir Deleuze’as. Kontinentinė filosofija skiria dėmesį istorijai, politikai, savimonei, būčiai, laisvei, troškimui, valiai. Metodai įvairūs, platūs, gali būti ir tekstų analizė, literatūros filosofinis skaitymas ar savo paties gyvenimiškos patirties apmąstymas. Kontinentinės filosofijos klausimo pavyzdys būtų „Ar egzistuoja skirtingi būties būdai?”

Analitinė filosofija tęsia tradiciją, kurią XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje pradėjo filosofai Gottlobas Frege ir Bertrandas Russelas. Analitinė filosofija daugiausia dėmesio skiriama kalbos, prasmės ir mąstymo prigimties klausimams, taip pat proto santykio su pasauliu klausimams.

Tokio klausimo pavyzdys: „Ar vardo reikšmė yra tik pasaulio objektas, į kurį tas vardas nurodo?”. Viena vertus, gali atrodyti akivaizdu, kad atsakymas yra „taip”. Juk vardais pavadiname, kad išskirtume objektus pasaulyje, vadinasi, objektai ir yra vardų reikšmės.

Kita vertus, yra priežastis manyti, kad atsakymas yra „ne”. Juk tokie vardai kaip „fėja” ar „vienaragis” atrodo visiškai prasmingi. Tačiau jie neišskiria jokio objekto pasaulyje, bent jau šiame, viename iš galimų. Tai kokia tada yra vardo reikšmė?

Spręsdami klausimus analitiniai filosofai naudoja argumentavimo ir įrodinėjimo metodus, kaip matematikoje ir logikoje. 

Biblioteka — puiki vieta pažinčiai su filosofija

Filosofiją studijuoja mažoji dalis visuomenės. Bibliotekose yra filosofijos knygoms skirtos lentynos. Norėjosi, kad knygos jose aktyviau judėtų, o mes gautume paramą ir pastiprinimą išmintingų žmonių, gyvenusiu ne ka ramesniais ir aškesniais laikais.

Virtuali Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykla prasidėjo 2020 m. pavasarį, paskelbus karantiną. Ją kuruoja filosofai dr. Lina Vidauskytė ir Vidas Dusevičius, užsuka ir vienas žinomiausių Lietuvos filosofų prof. Tomas Sodeika.

Trečiąjį sezoną greta įprastų ketvirtadieninių pokalbių, kurių metų aptariame skaitytą filosofinį ar filosofinį-literatūrinį tekstą Molėtų bibliotekos Filosofijos skaitykla kvietė visus besidominčius savo gyvenimu į keturias viešas filosofines paskaitas.

Rugsėjį, spalį ir lapkritį paskaitas virtualioje skaitykloje skaitė filosofai prof. Tomas Sodeika, prof. Lina Vidauskytė ir dr. Tadas Snuviškis.

Molėtų bibliotekos Filosofijos skaityklos skaitinius gauna 60 skaitytojų, gyvenančių Molėtuose, kitose Lietuvos vietose ir užsienyje. Dauguma skaitytojų dalyvauja neakivaizdžiai, į savaitinius skaitinių aptarimus prisijungia iki 15 skaitytojų, dauguma iš namų, bet yra buvę pasijungimų iš autobuso, metro, ligoninės, gatvės, vienuolyno.

Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija