Šiemet lapkričio 18 dieną – 140 metų , kai Panevėžio rajone Paliukų kaime gimė Juozas Zikaras. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių skulptorių.

Sulaukusį septynerių metų Juozuką tėvai išleido piemenauti pas ūkininkus. Tėvas padovanojo sūnui nulūžusį lenktinį peiliuką, kuris vaiko rankose virto kūrybinio darbo įrankiu. Ir tik 16 metų, bet be galo trokštantį žinių, tėvai išleido Juozą mokytis į Pumpėnų pradinę keturmetę mokyklą, kurios kursą baigė per du metus. 1899 m. baigęs pradžios mokslus, J. Zikaras sugrįžo į gimtuosius Paliukus.

Čia kurį laikė padėjo tėvui staliaus darbuose, tačiau trokšdamas toliau mokytis išvyko į Panevėžį. Nepavykus įstoti į Panevėžio gimnaziją ir neturint galimybės tęsti mokslų, J. Zikaras direktoriavo Berželių dvaro mokykloje ir toliau puoselėjo didžiausią savo gyvenimo svajonę tapti menininku. Laisvą laiką skyrė piešimui, drožinėjimui, lipdymui, tikėdamas kada nors patekti į Peterburgo dailės akademiją. Pirmas žingsnis svajonės išsipildymo link buvo žengtas padedant Gabrielei Petkevičaitei-Bitei ir Felicijai Bortkevičienei. J. Zikaras gavo pakvietimą atvykti į Vilnių mokytis dailės dalykų.

1916 m. baigė Peterburgo dailės akademiją ir tapo vienu pirmųjų Lietuvoje profesionaliu skulptoriumi. 1918 m. grįžęs į Lietuvą, dėstė Panevėžio gimnazijoje piešimą ir intensyviai kūrė. Skulptorius siekė pavaizduoti lietuvių tautai brangius laisvės idealus. Panevėžio laikotarpis bene produktyviausias skulptoriaus kūrybiniame kelyje ir turbūt reikšmingiausias sukurtais darbais.

J. Zikarui skirtą parodą „Lietuvos tapatybės ženklais tapę Juozo Zikaro kūriniai“ galite apžiūrėti Paįstrio viešojoje bibliotekoje arba virtualiai.

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija