Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, kvietėme keliauti atminties takais ir atrasti, ar iš naujo pažinti, mūsų žymius kraštiečius, aplankyti jų gimtąsias vietas.
Dvidešimt devyni. Tiek dalyvių leidosi į literatūrinę kelionę „Palatvės didžiavyrių pėdomis“ pagal projektą „Biržų krašto siluetai“. Tai buvo paskutinioji šio projekto veikla.
Kelionę pradėjusi vyresn. bibliotekininkė Liuda Prunskienė pasidžiaugė, kad projektas leido įgyvendinti ypač prasmingus sumanymus – išleista Biržų garbės piliečio Algirdo Butkevičiaus knyga „Biržų krašto siluetai“, suorganizuotos keturios literatūrinės kelionės po Biržų kraštą.
Važiuojant pro Astravą Liuda kvietė prisiminti ten gyvenusį Biržų krašto literatą Joną Kuginį ir pasiklausyti kolegės, vyresn. bibliotekininkės Ritos Venskūnienės skaitomų jo eilių.
Pirmasis sustojimas jau čia pat – Senajame Rinkuškių kaime. 1892 m. gegužės 20 d. čia gimė Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, pulkininkas leitenantas Jonas Variakojis. Dalyviai aplankė jo gimtinę ir išgirdo pasakojimus apie jo gyvenimą, mokslus, profesinę veiklą. Jonas Variakojis ypač pasižymėjo kovoje su bermontininkais ir bolševikais. Jo vadovaujamas savanorių būrys išaugo ir buvo pavadintas Ketvirtuoju pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo batalionu. Joną Variakojį jo kovų draugai prisimena kaip gabų ir sumanų vadą. Kelionės vadovė Liuda sakė, kad šis jo gimtinėje esantis atminimo ženklas pastatytas Jono Variakojo artimųjų, 110-ųjų gimimo metinių proga. Jonas Variakojis mirė 1963 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Šiais metais minėjome knygnešių karaliumi tituluojamo Jurgio Bielinio 175-ąsias gimimo metines. Kelionės metu dalyviai aplankė jo tėviškėje išlikusią sodybą, šalia esantį koplytstulpį, garsųjį Jurgio Bielinio ąžuolą bei Suosto bažnyčios šventoriaus kapinaites, kuriose jis kartu su žmona Ona palaidotas. Apie neeilinę Jurgio Bielinio asmenybę ir jo gyvenimą pasakojo buvusi bibliotekininkė, krašto šviesuolė Aldona Kolopailienė, puoselėjanti knygnešio atminimą.
Liuda Prunskienė prisiminė kraštietį rašytoją, vertėją, partizaną Bronių Krivicką, kuris yra baigęs Suosto pradžios mokyklą. Suosto bažnyčioje kadaise vedė savo žmoną Marytę Ziemelytę, čia buvo pakrikštytas ir jų sūnus Mindaugas. Prisimenant jo gyvenimą ir kūrybą, buvo paminėtas jo literatūrinis palikimas, veikla pogrindinėje periodikoje, J. V. Getės vertimai.
Važiuodami pro Jasiškius dalyviai sustojo prie Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Jokūbo Šerno tėviškės. Jokūbas kartu su broliu Adomu dalyvavo Vilniuje 1917 m. rugsėjo 18–22 d. surengtoje Lietuvių konferencijoje, kuri ir davė pradžią Lietuvos Nepriklausomybės Aktui. Manoma, kad aplankyta sodyba buvo pastatyta vėliau nei čia gyveno signataras. Šiuo metu sodyba priklauso jo tolimiems giminaičiams.
Nemunėlio Radviliškyje kelionės dalyvius pasitiko Nemunėlio Radviliškio muziejaus „Šiaurinė santaka“ darbuotojas Evaldas Timukas. Kelionės dalyviai turėjo galimybę išgirsti ne tik šios mokyklos istoriją, bet ir paties miestelio. Pamatė labai įdomių eksponatų. Taip pat turėjo galimybę pasigrožėti Nemunėlio ir Apaščios upių santakos vaizdu, aplankė Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, pamatė saugomas relikvijas, susijusias su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi.
Atsisveikinę su Evaldu ekskursijos dalyviai keliavo link vadinamosios „Dauguvietynės“ – režisieriaus ir aktoriaus Boriso Dauguviečio gimtinės. Ar žinote biržiečiams malonią frazę „Biržai – antras miestas po Romos“? Juos pasakė būtent Borisas Dauguvietis. Dabar šie žodžiai lyg mūsų krašto vizitinė kortelė.
Kartu su dalyviais keliavo ir Manfredas Bridžius, dirbęs Nemunėlio Radviliškyje mokytoju. Jis papasakojo apie Boriso Dauguviečio ir jo šeimos gyvenimą, prisiminė režisierę, aktorę Galiną Dauguvietytę. O kelionės vadovė Liuda priminė, kad Borisas Dauguvietis daugelį žavėjo savo paprastumu, su visais rasdavo bendrą kalbą, nesipuikavo. Galina yra sakiusi, kad ji pusiau miesto, pusiau kaimo žmogus. Labai nemėgo to, kas patinka visiems. Pagerbdami Galinos atminimą kelionės dalyviai jos ir jos vyro amžinojo poilsio vietoje uždegė žvakutę, padėjo gėlių.
Kelionės linksmoji dalis visų laukė Parovėjoje. Ten dalyvius pasitiko Vytauto Kavaliausko vadovaujamas ansamblis „Melodija“ ir Parovėjos bendruomenės pirmininkė Vaidutė Stankevičienė, paruošusi Parovėjos dvaro troškinį. Parovėjos bendruomenė – projekto „Biržų krašto siluetai“ partnerė ir rėmėja, už ką bibliotekininkai yra labai dėkingi. Atvykę į Parovėją ekskursantai prisiminė ir Stanislovą Dagilį, kuris kadaise šiose apylinkėse gyveno. Vyresn. bibliotekininkė Rita Venskūnienė skaitė ištrauką iš jo poemos „Joninės Parovėjos karčemoje“.
Per septynias valandas rudenėjančiais Biržų krašto takais nukeliauta kiek daugiau nei 70 kilometrų. Keistas jausmas apima, kai aplankyta tiek istoriją liudijančių vietų, pasivaikščiota žymių kraštiečių gimtaisiais takais, pajustas tas gyvenimas, kuris kadaise čia virė. Apie daugelį vietų dabar byloja tik tušti laukai, o istorija tik įsivaizduojama ir širdyje tesaugoma.
Projektą „Biržų krašto siluetai“ dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Biržų rajono savivaldybė.
Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos informacija
