Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Tą dieną pagerbiami mūsų tautos gimtosios kalbos ir rašto sergėtojai bei skleidėjai – knygnešiai. Ši data pasirinkta todėl, kad tai žymiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Per 31-erius savo aktyvios veiklos metus vienas ir su talkininkais jis pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje.
Panevėžio kraštas gali didžiuotis turtinga knygnešystės istorija. 1885 m. Jurgis Bielinis kartu su Kaziu Ūdra jo sodyboje (Panevėžio r., Naujamiesčio valsčiuje) įkūrė Garšvių knygnešių draugiją, veikusią visą dešimtmetį ir aprūpinusią spauda Vidurio ir Rytų Lietuvą bei Latviją. Su knygnešyste glaudžiai susiję Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Juozo Tumo-Vaižganto vardai. Knygnešystę Panevėžio krašte lietuvišką žodį spaudos draudimo metais skleidė arti šimto knygnešių ir daugybė jų rėmėjų.
XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje mūsų tauta išgyveno sunkų laikotarpį. 40 metų buvo draudžiama kalbėti, skaityti ir rašyti gimtąja lietuvių kalba, spausdinti ir platinti lietuviškas knygas. Dar grėsmingesnis draudimas buvo neleisti steigti lietuviškų mokyklų, universiteto uždarymas. Knygnešiai buvo ir lietuvybės bei tautinio sąmoningumo žadintojai, padėję stiprius pagrindus Lietuvos valstybingumui atkurti.
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė interaktyvų testą „Knygnešiai: nešę šviesą gūdžiausiu Lietuvai laikotarpiu“, kurį spręsdami pasitikrinsite žinias apie knygnešius ir jų nuveiktus darbus.
Daugiau apie knygnešystę siūlome skaityti čia.
