Įtampa, daugybė siužeto vingių, šiurpių nusikaltimų aprašymai – visa tai laukia Lars Kepler knygose. Šiuo slapyvardžiu pasirašantis šeimyninis duetas lyginamas su geriausiais žanro meistrais. Kiekviena jų knyga laukiama su milžinišku nekantrumu. „Veidrodžių žmogus“ – jau aštuntoji Lars Kepler istorija, tęsianti seriją apie skaitytojų pamiltą detektyvą Joną Liną.
Prieš penkis metus Dženė Lind ėjo iš mokyklos ir buvo pagrobta pakeliui namo. Nei policija, nei šeima neaptiko jokių mergaitės dingimo pėdsakų. Prabėga penkeri metai nežinios, kurią supurto kraupi žinia – vaikų žaidimų aikštelėje rastas žiauriai sudarkytas kūnas. Skrodimo metu paaiškėja, kad būta ir kitų panašių nusikaltimų.
Analizuodamas stebėjimo kamerų medžiagą detektyvas Jonas Linas randa liudininką. Deja, Martinas serga psichine liga, paaštrėjusia praradus dukrą ir nieko neatsimena. Jonui pagelbėti gali tik vienas žmogus – ankstesnėse knygose sutiktas hipnotizuotojas Erikas Maria Barka. Tik ar jis sutiks padėti?
Viskas tampa dar labiau komplikuota, kai liudininko žmoną pasiekia žinutė: jei jis prabils – mirs nekalti žmonės. Besiaiškindamas, kas grobia ir ilgus metus kalina žmones, Jonas Lina įsinarplios į istoriją, kurios žiaurumas gniaužia kvapą. Jo tyrimas neria į giliausius žmogaus sąmonės kampelius ir atskleidžia gilią, gąsdinančią tamsos bedugnę. Itin jautriems žmonėms skaityti atsargiai.
Detektyvas „Veidrodžių žmogus“ nenusileidžia ankstesnėms serijoms dalims. Knyga intensyvi nuo pradžios iki pabaigos, o trumpi skyriai ir puikiai sudėliotas siužetas skaitytojų nepaleidžia iki pat pabaigos. Taip, Lars Kepler vis dar turi kuo nustebinti!
Lars Kepler – Švedijos rašytojų Alexandros Ahndoril ir Alexanderio Ahndoril pora. Pirmoji jų bendra knyga yra „Hipnotizuotojas“, tapusi tarptautine sensacija ir paskatinusi skaitytojų bendruomenę spėlioti, kas gi slepiasi po Lars Kepler slapyvardžiu. Rašytojų kūriniai sulaukia sėkmės tiek gimtojoje šalyje, tiek už jos ribų. Vos tik pasirodo nauja knyga, pasipila susižavėjusių skaitytojų atsiliepimai bei apžvalgos. Teigiama, kad po pasaulį pasklido jau daugiau nei penkiolika milijonų istorijų apie Jono Linos tyrimus.
Iš švedų kalbos vertė Roberta Gilytė