Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka su partneriais: Geros valios fondu, Panevėžio miesto žydų bendruomene, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, Tautinių mažumų departamentų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Tarptautine komisija nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, sausio 27 dieną susitiko virtualioje konferencijoje priminti apie vieną žiauriausių istorijos tarpsnių – Holokaustą.
1945 metais tą dieną buvo išlaisvinta Aušvico (Berkenavo) koncentracijos stovykla Lenkijoje, kurioje nukankinta 1,5 milijono žmonių, daugiau nei milijonas žydų. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucijoje paskelbė sausio 27-ąją kasmete Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Rezoliuciją pasirašė daugiau nei 100 valstybių, tarp jų ir Lietuva.
Tai, kad Holokausto tema niekada nebus pamiršta, įrodė ir konferenciją pradėjusi Rožyno progimnazijos 6 klasės mokinė Gabrielė Krivickaitė, parengusi literatūrinę interpretaciją pagal Mariaus Marcinkevičiaus kūrinį „Akmenėlis“ ir sujaudinusi visus iki ašarų. O konferenciją užbaigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos 10 klasės mokinė Rugilė Garbaliauskaitė, kuri papasakojo, kas suformavo jos požiūrį į Holokaustą: „Mane sukrėtė vieno kalinio, pabėgusio iš koncentracijos stovyklos, išpažintis. Labai norėčiau, kad kuo daugiau mano amžiaus žmonių domėtųsi Holokausto istorija ir galėtų labiau suprasti šiandien vyraujančias diskriminacijas.“
Konferenciją surengusi ir ją moderavusi Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Krašto kultūros paveldo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė visus kvietė domėtis ir virtualia paroda bibliotekos portale „Panevėžio kraštas virtualiai“, kurioje eksponuojami įvairių Panevėžio miesto mokyklų mokinių darbai Holokausto tema.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė sveikino visus, susitikusius dialogui tarp institucijų, bendruomenių, tarp žmonių, dialogui tarp istorijos ir dabarties ir vidiniam dialogui.
„Kiekvienas ištartas žodis, vaizdas ar eksponatas, papasakotas prisiminimas ar išgyvenimas, kiekviena veikla prisideda įprasminant Holokausto netektis“
– priminė bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė: „kad kiekvienas žmogus turi teises, kurių niekas negali atimti, negali būti įstatymų, kurie draudžia gyventi. Panevėžys nėra didelis miestas, bet didelė dvasia.“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė – viena svarbiausių žydų atstovavimo įstaigų, kuri buria Lietuvoje ir po visą pasaulį pasklidusią Lietuvos žydų bendruomenę, saugo tikrąsias litvakų kultūros tradicijas
Žydu išeivių iš Lietuvos Izraelyje bendruomenės pirmininkas Arie Ben Ari Grodzensky kvietė pagalvoti, kaip pasaulis atrodytų, jei nebūtų įvykusi Holokausto tragedija, kiek nuostabių meno kūrinių būtų sukurta, kiek Nobelio premijų laimėta, kiek pažangos pasiekta moksle. Ši organizacija, įkurta 1932 metais, yra didžiausia litvakų asociacija Izraelyje ir visame pasaulyje. Ji vienija kelis tūkstančius narių.
Berlyno memorialinio Holokausto muziejaus istorikas Adam Kerpel-Fronius skaitė pranešimą „Berlyno memorialinio holokausto muziejaus veikla nuo įkūrimo iki šių dienų“. Holokausto memorialas Berlyne skirtas šešiems milijonams Europos žydų, kuriuos naciai ir jų pagalbininkai nužudė visoje Europoje. Memorialas pačiame Berlyno centre, netoli Brandenburgo vartų, buvo suprojektuotas amerikiečių architekto Peterio Eisenmano „Po 15 metų vis dar sulaukiame neįtikėtino lankytojų skaičiaus. Kasmet apie pusė milijono apsilankiusių žmonių paverčia mūsų parodą viena lankomiausių Berlyne“, – pasakojo A. Kerpel-Fronius.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato direktorius Ronaldas Račinskas sakė: „ Holokaustas, neeilinės svarbos ir reikšmės įvykis, Lietuvai ypatingai skaudi tema, nes išnyko viena skaitlingiausių ir turtingiausių bendruomenių. Tai nėra vien tik istorijos faktas, tai moralinių dilemų klausimas”.
Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė, kalbėjo apie organizaciją, kuri vienija 150 skirtingų tautybių, visą laiką skiria integracijai, pilietiškumo skatinimui, visuomenės švietimui, nes šių dienų visuomenėje vis dar gajus antisemitizmas tik šiuolaikine forma. Direktorė pakvietė aplankyti parengtą parodą „Vienas amžius iš septynių“ apie žydų kultūrą.
Stanislovas Stasiulis, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus dviejų padalinių vadovas, pristatė muziejaus šiuo metu vykdomas veiklas, kolekciją, Panerių memorialo sutvarkymo numatomus darbus bei būsimą muziejų, kuris bus įkurtas buvusiame Vilniaus geto bibliotekos pastate ir vadinsis Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinis muziejus.
Žydrūnė Tichanavičienė iš Vilniaus žydų viešosios bibliotekos pristatė unikalią kolekciją, kurią sudaro Izraelio Lemperto, Irenos Veisaitės, Solomono Atamuko, Moshe Levin knygos, bei Jidiš rinkinį.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman priminė labai svarbų žydų gelbėtojų fenomeną šios tragedijos istorijoje. Žydų žudynių, naikinimo istorijos glaudžiai susijusios ir su žydų gelbėjimo istorijų viešinimu, žydų gelbėtojų vardų pagarsinimu. Tai tapo svariu pagrindu Lietuvos gelbėtojus apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, taip pat teikti medžiagą apie juos Jeruzalės Yad Vashem centrui, kad tiems žmonėms būtų suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Pagal 2019 m. rugpjūčio 11 d. duomenis Teisuolių sąraše yra 27362 žmonės, iš jų – 915 Lietuvos piliečiai.
2020 metais Panevėžio kraštotyros muziejus atvėrė duris lankytojams atsinaujinęs ir paruošęs naują muziejaus ekspoziciją. Vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas pristatė eksponatus, liudijančius Holokausto tragediją. Jų nedaug, bet visi unikalūs.
Aktorė Toma Razmislavičiūtė-Juodė atliko pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Visada tavo, Ana Frank“, kuris rodytas Juozo Miltinio dramos teatre dešimt metų. „Tai ne vienos tautos ar miesto istorija, tai žmogiškumo istorija, apie viltį gyventi ir norą išgyventi,“ – kalbėjo aktorė, pasidalijusi savo patyrimais: per dešimt metų spektakliuose ji matė pilnas sales ir žiūrovų ašaras.
Apie žydų autorių spektaklius, pastatytus Panevėžio dramos teatre, apie šio teatro įkūrimą ir jo legendinį režisierių Juozą Miltinį kalbėjo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Juozo Miltinio palikimo studijų centro vadovė Angelė Mikelinskaitė.
„Nebūtina oficialiai turėti Tolerancijos centrą, kad vykdytume prasmingas veiklas. Panevėžyje išskirtinai yra labai stipri edukacinė veikla Holokausto tema. Panevėžio Rožyno progimnazijos istorijos mokytoja Genutė Žilytė kartu su Panevėžio miesto žydų bendruomene ir mokytojais, Tolerancijos centrų vadovais nuo 2012 metų organizuoja piešinių konkursą „Holokaustui – ne“, vyksta pristatymai, viktorinos“
– teigė Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos atstovė Skaidrė Zavadskienė
