Metų pabaigoje Panevėžio švietimo centras ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka pakvietė į IV-ąją konferenciją „Iškilios Panevėžio krašto moterys“.
Šiemet dėl sudėtingų pandemijos sąlygų konferencija vyko nuotoliniu būdu.
Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Asta Malčiauskienė, Panevėžio švietimo centro direktorė. Dalyvius ir žiūrovus pasveikino Europos Parlamento narys, profesorius, politikos ir visuomenės veikėjas Liudas Mažylis ir Vitalijus Satkevičius, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.
Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Ligita Kondrotaitė perskaitė keletą eilėraščių iš panevėžietės poetės Elenos Mezginaitės poezijos. Neatsitiktinai – šiemet miesto bibliotekai suteiktas poetės vardas.
Genadij Kofman, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas, pateikė įdomių, dar nežinomų faktų apie Panevėžyje 1858 m. gimusią skulptorę Marija Dilon. Ji buvo pirmoji profesionali Rusijos imperijos skulptorė moteris, sukūrusi ne vieną skulptūrą, antkapinį paminklą, dalyvavusi parodose, pelniusi ne vieną apdovanojimą. Apie šią skulptorę Lietuvoje žinoma dar labai mažai, o Rusijoje ji yra gana žinoma.
Pranešimą „Sesers Marijos Kazimieros Kaupaitės gyvenimo portretas“ parengė Mantas Masiokas, Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos mokytojas. Jis pasakojo apie Panevėžio rajone Ramygaloje gimusią vienuolę Mariją Kazimierą Kaupaitę SSC, 1907 m. įsteigusią Šv. Kazimiero seserų kongregaciją. Vienuolei 2010 m. Šventasis Sostas suteikė Garbingosios Dievo tarnaitės titulą, už jos didelį indėlį steigiant lietuvišką kongregaciją, taip pat jos atminimo įamžinimą Čikagoje (JAV) ir Lietuvoje, gimtajame Ramygalos krašte.
Apie aktorės Unės Babickaitės-Graičiūnienės ryšius su Panevėžiu ir laiškus Matui Grigoniui pasakojo Lina Matiukaitė, Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja. Žinomos prieškario aktorės ir režisierės kelias iš Laukminiškių (Kupiškio raj.) iki Niujorko ėjo ir per Panevėžį. Čia 1911-1913 m. ji suvaidino pirmuosius vaidmenis, susipažino su rašytoju Baliu Sruoga ir vėliau Panevėžį ne kartą prisiminė laiškuose, kuriuos 1919-1940 m. rašė Matui Gigoniui. Vėliau kelis kartus dar buvo trumpam grįžusi į Panevėžį.
Gali būti, kad nemaža dalis panevėžiečių net nežino panevėžietės Salomėjos Stakauskaitės pavardės. Apie jos darbus miestui ir Tėvynei pasakojo Albina Saladūnaitė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos bibliotekininkė. Pedagogė, visuomenės veikėja S. Stakauskaitė (g. 1890 m.) kartu su G. Petkevičaite-Bite dalyvavo 1920 m. Lietuvos Steigiamajame seime, buvo viena pirmųjų moterų politikoje, vėliau ilgus metus dirbo pedagoginį darbą Krekenavoje, Šėtoje, Panevėžyje.
Lionė Lapinskienė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė, pranešime „Bronė Buivydaitė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Panevėžyje“ pabrėžė, kad kalbant apie šių dviejų moterų bendrą veiklą, reikia paminėti ir Mykolą Karką. B. Buivydaitė sudarė 1930 m. išleistą pirmąjį Lietuvoje moterų kūrybos almanachą „Aukuras“, kuriam įvadinį žodį parašė G. Petkevičaitė-Bitė. Jos abi dalyvavo Kaune vykusiame šio leidinio pristatymo vakare.
Konferenciją baigėme rašytojo Stanislovo Abromavičiaus prisiminimais apie bendravimą su poete Elena Mezginaite, kuriuos perskaitė Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja L. Vaitiekaitienė.
Konferencijos įrašą galite peržiūrėti internete, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos YouTube kanale.
Parengė Sandra Voveriūnienė
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka
