83 saug. vnt., chronologinės ribos 1931–2005 m.

Poetė, redaktorė Elena Mezginaitė gimė 1941 m. spalio 31 d. Petriškių kaime (Rokiškio r.). 1948–1959 m. mokėsi Rokiškio vidurinėje mokykloje (dabar Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija). 1960–1966 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus valstybiniame universitete. Dirbo Rokiškio rajono Laibgalių kaimo bibliotekoje, Rokiškio ir Kupiškio rajonų laikraščių redakcijose, nuo 1965 m. – Panevėžio laikraščių „Tėvynė“, „Panevėžio tiesa“, „Panevėžio balsas“, „Panevėžio rytas“ redakcijose.

Išleido eilėraščių rinkinius: „Vasarų vieškeliais“ (1975), „Skardis“ (1982), „Provincijos tango“ (1989), „Šaltas ginklas“ (1999). Po mirties išleista kūrybos rinktinė „Mano senas drauge“ (2006). Parašė pjeses Panevėžio lėlių vežimo teatrui: „Trys paršiukai“, „Sidabrinis mėnulio šuo“, „Bus Kalėdos ar nebus“, „Betliejaus žvaigždė“, „Skiltuvas“, „Žalčio pati“ ir kt. Sudarė eilėraščių rinkinius: Jono Šapokos „Pasidabruotas Joninių dangus“ (1994), Janinos Pipirienės „Kiškio slidės“ (1996); Zitos Lukošiūtės „Autoportretas su vėjo pamušalu“ (1996) ir kt. Parengė informacinius leidinius apie Panevėžį ir Panevėžio rajoną, Panevėžio lėlių vežimo teatrą. Pagal E. Mezginaitės eilėraščius sukurta daugiau kaip trys dešimtys dainų.

Nuo 1983 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatė. Apdovanota Salomėjos Nėries vardo literatūrine premija (1990), Julijono Lindės-Dobilo premija už poezijos rinktinę „Šaltas ginklas“ (1999), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), išrinkta 2000 m. labiausiai nusipelniusia panevėžiete kultūros srityje (2001).

Mirė E. Mezginaitė 2005 m. vasario 9 d. Vilniuje. Palaidota Šilaičių kapinėse (Panevėžio r.).

Fondo sudėtis

Biografinė medžiaga: Aldonos Brazdžionytės-Oškeliūnienės atsiminimai apie E. Mezginaitę, E. Mezginaitės autorinės sutartys, poeto Jono Strielkūno rašyta rekomendacija dėl E. Mezginaitės priėmimo į Lietuvos rašytojų sąjungą, E. Mezginaitės „Vietoj autobiografijos“ ir kt.

Kūrybinės veiklos dokumentai: E. Mezginaitės sentencijų, eilėraščių, pjesių, tekstų dainoms, publicistinių straipsnių rankraščiai ir rankraščių juodraščiai.

Korespondencija: poeto Sigito Gedos, kompozitoriaus Alvydo Jegelevičiaus, „Vagos“ leidyklos redaktoriaus Juozo Stepšio laiškai E. Mezginaitei; literatūrologo Vytauto Kubiliaus recenzija poetės eilėraščių rinkiniui „Vasarų vieškeliais“.

Kitų asmenų dokumentai: Reginos Hokušaitės knygos „Tikros legendos: Hokušai, Kosmauskai, Miltinis“ rankraštis, redaguotas E. Mezginaitės, dvi korektūros.

Nuotraukos: E. Mezginaitės portretinės, pavienės, darbinės veiklos, su poetais, aktoriais, kūrybos vakarų ir susitikimų įvairiuose Lietuvos miestuose nuotraukos. Dalis nuotraukų su E. Mezginaitės rankraštinėmis pastabomis.

Dalis E. Mezginaitės fondo F3 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

68 saug. vnt., chronologinės ribos 1925–1997 m.

Poetas, vertėjas Eugenijus Matuzevičius gimė 1917 m. gruodžio 24 d. Uriupine (Volgogrado sr., Rusija). Mokėsi Krinčino (Pasvalio r.) pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje. 1939–1943 m. Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus valstybiniame universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1944–1946 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija). 1946–1953 m. dirbo Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje. 1954–1959 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantas. 1961–1972 m. – laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijos darbuotojas.

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1933 m. vaikų ir jaunimo periodikoje. Išleido poezijos rinkinius: „Pavasario taku“ (1941), „Audros paukščiai“ (1944), „Mes gyvenam prie marių“ (1953), „Nusilenksiu žemei“ (1984), „Sugrįžimų tyla“ (1994) ir kt. Išvertė rusų, latvių, lenkų prozos ir poezijos kūrinių. Parašė tekstų lietuvių kompozitorių dainoms. E. Matuzevičiaus eilėraščių rinkiniai išleisti rusų, baltarusių, ukrainiečių, latvių kalbomis.

1971 m. „Poezijos pavasario“ laureatas, už poezijos rinkinį „Žalios metų salos“ apdovanotas Lietuvos valstybine premija (1977), LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1977), LSSR nusipelnęs kultūros darbuotojas (1986).

Mirė E. Matuzevičius 1994 m. birželio 20 d. Krinčine. Palaidotas Vilniuje.                                 

Fondo sudėtis                                                                        

Kūrybinės veiklos dokumentai: E. Matuzevičiaus eilėraščių rankraščiai su autografu, įvairūs leidiniai su E. Matuzevičiaus proveniencijomis.                                                                                      

Recenzijos: E. Matuzevičiaus recenzija „Skaudus ir ilgas knygos kelias“ Petro Zablocko poezijos knygai „Einu per rugienas“ (1992). Su poeto rankraštinėmis pastabomis ir dedikacija Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.                                                    

Korespondencija: E. Matuzevičiaus laiškai Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai, poetei Elvyrai Pažemeckaitei, laiškas poetui Petrui Zablockui; rašytojo, poeto Kazio Inčiūros laiškas Panevėžio 2-osios vidurinės mokyklos literatams su E. Matuzevičiaus rankraštinėmis pastabomis.

Kiti dokumentai: Kazio Inčiūros 60-ties metų amžiaus jubiliejinio-kūrybinio vakaro programa (1966), parodos katalogas „Eugenijus Matuzevičius“ (1987), būsimos E. Matuzevičiaus eilėraščių knygos „Sugrįžimų tyla“ reklaminis lankstinys (1993) ir kt. medžiaga. Dalis dokumentų su E. Matuzevičiaus autografu ir dedikacija Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai.

Nuotraukos: E. Matuzevičiaus portretinės, pavienės, su kolegomis, įvairiuose renginiuose nuotraukos; rašytojo, poeto, aktoriaus Kazio Inčiūros nuotraukos iš įvairių gyvenimo laikotarpių.

Dalis nuotraukų su E. Matuzevičiaus autografu ir rankraštinėmis pastabomis.

1651 saug. vnt., chronologinės ribos 1880–1999 m.

Pedagogė, literatė, kraštotyrininkė Elena Gabulaitė gimė 1916 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Žudžių kaime. Baigė Barklainių pradinę mokyklą. 1930 m. įstojo į Ramygalos progimnaziją, kur kapeliono Alfonso Sušinsko dėka įsitraukė į ateitininkų veiklą. 1935–1937 m. mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, nuo 1937 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete. Studijas baigė 1942 m. jau Vilniuje, bet sovietų valdžia vokiečių išduoto diplomo nepripažino. Teko iš naujo studijuoti Šiaulių pedagoginiame institute.

Lituanistinį pedagoginį darbą E. Gabulaitė pradėjo 1942 m Biržų gimnazijoje. 1944–1971 m. dirbo Panevėžio 2-ojoje (dabar – Vytauto Žemkalnio gimnazija), Darbo jaunimo, 1-ojoje vidurinėje (dabar – Juozo Balčikonio gimnazija), muzikos mokyklose.

Nuo 1936 m. spausdino savo kūrybą „Panevėžio garse“, „Naujojoje vaidilutėje“, „Ateities spinduliuose“, „Studentų dienose“, vėliau – „Gimtinėje“, „Tėvynėje“, „Panevėžio balse“.

1971 m. išėjusi į pensiją E. Gabulaitė aktyviai dalyvavo kraštotyrinėje ir visuomeninėje veikloje. Priklausė Kraštotyros draugijai, skaitė paskaitas, pasisakydavo kultūriniuose renginiuose. 1988 m. įsijungė į atkurtos Lietuvių kalbos draugijos veiklą. E. Gabulaitė rinko tautosaką, rašė straipsnius, feljetonus, atsiminimus.

1997 m. už nuopelnus švietimo ir visuomeninės veiklos srityse E. Gabulaitei suteiktas Nusipelniusios panevėžietės vardas, pagerbta Švietimo ir mokslo ministerijos atminimo ženklu minint Lietuvos mokyklos 600-ąsias metines.

Mirė E. Gabulaitė 1999 m. spalio 17 d. Panevėžyje. Palaidota Ramygaloje (Panevėžio r.).

Fondo sudėtis                                                              

Biografinė medžiaga: E. Gabulaitės dienoraštis, atsiminimai, E. Gabulaitės Vilniaus pasas Nr. 124845, Didysis Vilniaus pasas Nr. 2141, Barklainių pradžios mokyklos moksleivės E. Gabulaitės mokslo baigimo pažymėjimas Nr. 20/2 ; kiti įvairūs liudijimai, pranešimai, kvietimai, pažymėjimai, išduoti E. Gabulaitei.

Mokykliniai, studijų dokumentai, užrašai: moksleivės E. Gabulaitės atminimų albumėlis, mokyklinių ir studijų metų užrašai, Panevėžio moksleivių ateitininkų laikraštėlis „Į saulę“, Ramygalos progimnazijos moksleivių ateitininkų laikraštėlis „Bebrėkštant“ ir kt.

Kūrybinė veikla. Kraštotyros darbai: E. Gabulaitės eilėraščių rankraščiai, kraštotyros darbas apie kunigą Joną Balvočių-Gerutį „Negęstantis žiburys“, atsiminimai „Tėviškės takais“; Stanislovo Krištanaičio kraštotyros darbas „Truskava“, redaguotas E. Gabulaitės ir kt.

Kraštotyrinė veikla: E Gabulaitės atsiminimai apie kalbininką Juozą Balčikonį, mokytoją Antaną Daugaravičių, profesorių Juozą Eretą, vyskupą Kazimierą Paltaroką, rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę ir kt. asmenis; E. Gabulaitės surinkta medžiaga apie Ramygalos miesto istoriją,  Praperšos, Petkūnų, Barklainių (Panevėžio r.) kaimus ir kt. kraštotyrinė medžiaga.

Tarnybinė-visuomeninė veikla: Panevėžio II gimnazijos mokytojos E. Gabulaitės tarnybos byla, Biržų gimnazijos mokytojos E. Gabulaitės atlyginimų knygelė Nr. 24, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų planai, įvairių klasių moksleivių sąrašai, sudaryti E. Gabulaitės; rašinių , pasisakymų tekstų, paruošiamosios medžiagos apybraižai „Jie varė pirmąją vagą“ juodraščių rankraščiai ir kt.

Korespondencija: E. Gabulaitės laiškai namiškiams, kunigui Bronislovui Barauskui, pedagogei Teresei Bukauskienei; Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės, Onos Penkauskaitės-Girniuvienės, poetės, tautosakininkės Pranės Aukštikalnytės-Jokimaitienės, rašytojo ir pedagogo Motiejaus Lukšio, tautotyrininko Antano Mažiulio ir kt. asmenų laiškai ir sveikinimai E. Gabulaitei; įvairių įstaigų ir asmenų kvietimai.

Šeimos medžiaga: Daratos Gabulienės turto draudimo liudijimas, Gabulų šeimos užrašų knygelė, Daratos, Juozo, Kazimiero Gabulų pasai, vekseliai, įvairūs mokesčių, siuntinių, knygų užsakymų kvitai ir kt. medžiaga.

Kita medžiaga: Adomo Almino atsiminimai apie kunigus Mykolą Banaitį ir Vladislovą Masioką, Augustino Liepinio atsiminimai apie prelatą Igną Labanauską, kunigų Antano Mikulėno, Kazimiero Mozūro, Kazimiero Statkevičiaus, Vincento Klebono autobiografijos ir kt.

Nuotraukos: E. Gabulaitės portretinės ir pavienės, mokslo metų, tarnybinės bei visuomeninės veiklos, šeimos, kelionių ir ekskursijų nuotraukos; kunigų Stanislovo Krištanaičio, Rapolo Kuodžio, Felicijono Lelio, Augustino Liepinio ir kitų asmenų portretinės, pavienės ir grupinės nuotraukos; įvairių vietovių, pastatų nuotraukos; nuotraukų albumai.

Plačiau apie E. Gabulaitę portale „Panevėžio kraštas virtualiai“ rubrikoje „Virtualios parodos“.

Dalis E. Gabulaitės fondo F9 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

314 saug. vnt., chronologinės ribos 1928–2012 m.

Pedagogas, poetas, tremtinys Petras Zablockas gimė 1914 m. sausio 3 d. Smaliečių kaime (Biržų r.). Mokėsi Smaliečių pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje. Baigęs gimnaziją tarnavo Lietuvos kariuomenės 7-ajame Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pėstininkų pulke, dislokuotame Tauragėje. 1939 m. Panevėžyje baigė iš Klaipėdos perkeltą Pedagoginį institutą. Švietimo ministerija skyrė stipendiją pasitobulinti vokiečių kalbą Ženevos universitete (Šveicarija). Dėl Antrojo pasaulinio karo grėsmės į Šveicariją neišvyko. Mokytojavo Limparų, Daujėnų (Pasvalio r.), Pabiržės, Biržų mokyklose. Aktyviai dalyvavo Biržų kultūriniame gyvenime. 1943 m. paskiriamas Biržų teatro studijos direktoriumi. Vėliau dirbo Joniškėlio progimnazijos direktoriumi. Už veiklą Lietuvos laisvės armijoje buvo suimtas, įkalintas ir 1946 m. ištremtas į Komijos ASSR. 1959 m. grįžo į Lietuvą. Mokytojavo Ežerėlyje, Zapyškyje (Kauno r.). Vėliau apsigyveno Panevėžyje, kur taip pat dirbo pedagoginį darbą.

Savo literatūrinį kelią pradėjo Biržų gimnazijoje. Jo eilėraščius spausdino „Ateitis“, „Jaunoji Lietuva“, „Moksleivis“, „Moksleivių varpai“, „Ateities spinduliai“ ir kiti žurnalai. Kūrė ir tremties metais. Vienas įspūdingiausių tremties meto kūrinių – lyrinis ciklas „Šiaurė“. Išleido eilėraščių rinkinius: ,,Einu per rugienas“ (1992), ,,Sekmadienių prieklėčiai“ (1995), „Po tuo dangum“(1997) ir atsiminimų knygą „Pakeliui“ (2001). Pasirašinėjo Širvėno, Šilojaus slapyvardžiais.

Mirė P. Zablockas 2008 m. liepos 13 d. Panevėžyje. Palaidotas Biržų evangelikų reformatų senosiose kapinėse.

Fondo sudėtis

Biografinė medžiaga: P. Zablocko atsiminimai apie įvairius gyvenimo laikotarpius, autobiografija, įvairūs pranešimai ir pažymos, sveikinimai sukakčių progomis, diplomai, padėkos raštai ir kt.

Kūrybinės veiklos dokumentai: autorinės sutartys su įvairiomis leidyklomis, eilėraščių rankraščiai, publicistiniai straipsniai ir kt.

Korespondencija: Petrui ir Valei Zablockams adresuoti laiškai, sveikinimai ir kvietimai, P. Zablocko laiškai įvairiems asmenims ir įstaigoms.

Šeimos medžiaga: V. Zablockienės atsiminimai.

Kitų asmenų dokumentai: Mykolo Zablocko eilėraščių rankraščiai, mokytojo, žurnalisto visuomenės veikėjo Vytauto Kasniūno vizitinė kortelė ir bajorystės pripažinimo aktas, Stasės Mikeliūnienės užrašytos biografinės žinios apie V. Kazėnaitę-Zablockienę ir kt. medžiaga.

Nuotraukos: P. Zablocko portretinės, mokslo, tarnybos Lietuvos kariuomenėje, darbinės ir literatūrinės veiklos, šeimos ir tremties nuotraukos; kitų asmenų nuotraukos.

Dalis P. Zablocko fondo F10 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

725 saug. vnt., chronologinės ribos 1967–2019 m.

Dailininkas Povilas Šiaučiūnas gimė 1948 m. rugpjūčio 7 d. Klaibūnų kaime (Anykščių r.). 1959–1963 m. mokėsi Malavolės (Elektrėnų sav.) pradinėje mokykloje, 1963–1967 m. – Marijampolės Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje. 1967–1971 m. – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Įgijo dailininko apipavidalintojo specialybę. 1978 m. baigė LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos Kultūros fakulteto Dailės skyrių. Nuo 1978 m. gyvena Panevėžyje. Dirbo įvairius darbus: apipavidalino buitinių paslaugų vitrinas, kūrė gamyklų interjerus ir eksterjerus, iliustravo knygas, buvo Pasaulio lietuvių katalikiško žurnalo „Šaltinis” techninis redaktorius ir dailininkas, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parodų kuratorius, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Nuo 1990 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Panevėžio ekslibrisininkų klubo „Bitė” narys.

P. Šiaučiūnas kuria estampus, karikatūras, plakatus, parodų katalogų maketus, ekslibrisus. Sukūrė linoraižinių ciklus „Zodiako ženklai“, „Kasdienybė“, „Varnos“, „Raudonasis teroras“ ir kt. Jis taip pat yra nutapęs akvarelių, mišrios technikos ir aliejinės tapybos darbų.

Nuo 1978 m. dalyvauja konkursuose, parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Australijoje, JAV, Švedijoje, Lenkijoje ir kt.). Dailininko grafikos darbai daug kartų įvertinti diplomais ir premijomis. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka parengė ir išleido bibliografinį leidinį „Povilas Šiaučiūnas – žmogus, kuris paišo varnas“ (2003).

Fondo sudėtis

Asmens dokumentai: Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo moksleivio Povilo Šiaučiūno pažymėjimas, Povilo Šiaučiūno Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. LD 476679, Panevėžio stiklo fabriko vyr. dailininko Povilo Šiaučiūno leidimas ir kiti dokumentai.

Kūrybos dokumentai: ekslibrisai dedikuoti Lietuvos ir užsienio žymiems asmenims, artimiesiems, įvairioms įstaigoms ir organizacijoms (didelė dalis saugomų knygos ženklų –  portretiniai ekslibrisai), lakštinės grafikos kūrinių ciklai „Varnos“, „Šiokiadieniai“ ir kt., piešiniai. Darbai su autoriaus autografu.

Garbės raštai, apdovanojimai ir kt.: diplomai, garbės, padėkos raštai už dalyvavimą respublikiniuose ir tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose.

P. Šiaučiūno fondas F25 nuolat pildomas.

Dalis P. Šiaučiūno fondo F25 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

15 saug. vnt., chronologinės ribos 1914–1994 m.

Ona Daujotaitė gimė 1913 m. liepos 23 d. Tytuvėnuose (Kelmės r.). Baigė Panevėžio mergaičių gimnaziją (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija). Tarnautoja. Gyveno Joniškėlyje (Pasvalio r.), Liberiškyje, Daumėnuose (Panevėžio r.). Tarpukariu dirbo Juozo Masiulio knygyne Panevėžyje. 1994 m. išvyko į Vokietiją. Kiti gyvenimo ir veiklos faktai nežinomi.              

 Fondo sudėtis

Korespondencija: O. Daujotaitės šventinis sveikinimas Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojoms.

Nuotraukos: O. Daujotaitės portretinių, pavienių, grupinių nuotraukų (su tėvais Ignu ir Marcijona Daujotais, su draugėmis, moksleiviškų metų Panevėžyje, su J. Masiulio knygyno darbuotojais), tėvų  I. ir M. Daujotų nuotraukų kopijos, O. Daujotaitės mokytojo Mykolo Karkos portretinės nuotraukos kopija.

86 saug. vnt., chronologinės ribos 1923–2000 m.

Dailininkas Albertas Stepanka gimė 1920 m. lapkričio 22 d. Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija). 1951 m. baigė Lietuvos TSR valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). 1951–1966 m. dirbo Panevėžio dramos teatre dailininku. 1956 m. įkūrė Panevėžyje dailės studiją, kuri vėliau išaugo į plačiau žinomą dailės studiją „Spektras“. 1966 m. kartu su žmona aktore ir režisiere Julija Blėdyte-Stepankiene įkūrė Panevėžio lėlių liaudies teatrą. Buvo jo vadovas ir dailininkas. Sukūrė scenovaizdžių Panevėžio dramos, Kauno muzikinio ir Kauno dramos teatrų spektakliams. Apipavidalino daugiau kaip 50 lėlių teatro spektaklių. Su jais gastroliavo Švedijoje, Rusijoje, Estijoje, Čekijoje, Šiaurės Korėjoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

A. Stepanka buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus, Tarptautinės lėlininkų sąjungos „UNIMA“ narys.

Mirė A. Stepanka 1998 m. gegužės 10 d. Panevėžyje,  palaidotas Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.).

Fondo sudėtis

Nuotraukos: A. Stepankos portretinės, darbinės veiklos ir laisvalaikio, Panevėžio lėlių liaudies teatro veiklos nuotraukos. Daugumos nuotraukų iš Lėlių liaudies teatro spektaklių autorius – aktorius Vytautas Juškevičius.

Įvairi medžiaga: A. Stepankos trumpa biografija, Panevėžio lėlių liaudies teatro spektaklių programos, straipsnių iškarpos iš įvairių spaudinių apie dailininką A. Stepanką, Panevėžio lėlių liaudies teatro veiklą ir kt.

Dalis A. Stepankos fondo F28 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

50 saug. vnt., chronologinės ribos 1890–1998 m.

Kraštotyrininkė Ona Kiaulėnaitė-Sagatienė gimė 1920 m. balandžio 30 d. Bielkaučiznoje (Zarasų r.). Mokėsi Tiltagalių pradžios mokykloje (Panevėžio r.). 1932–1940 m. – Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1940 m. įstojo į Prano Mažylio felčerių ir higienistų medicinos mokyklą Kaune. 1946 m. atvyko į Panevėžį. Ketverius metus mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje. Dirbo įvairiose Panevėžio įstaigose.

Mirė O. Kiaulėnaitė-Sagatienė 2005 m. Palaidota Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.).

Fondo sudėtis

Biografinė medžiaga: O. Kiaulėnaitės-Sagatienės autobiografija, atsiminimai apie senelius ir prosenelius, apie poetę Salomėją Nėrį; dokumentai apie Vizborų (Visbarų, Visborų) giminę.

Korespondencija: teisininko Kazimiero Vizboro laiškai ir atvirlaiškiai dukterėčioms O. Kiaulėnaitei-Sagatienei, Bronei Kiaulėnaitei, seseriai Onai Vizboraitei-Kiaulėnienei.

Kitų asmenų rankraščiai: kompozitoriaus Antano Belazaro fortepijoninės pjesės „Naktis“ natos, Mykolo Karkos aritmetikos, lietuvių ir vokiečių kalbų egzaminų rašomieji darbai, Panevėžio miesto moksleivių ateitininkų šapirografuotas laikraštėlis ir kt.

Nuotraukos: O. Kiaulėnaitės-Sagatienės, Vizborų šeimų, Paežerio dvaro pastatų (Panevėžio r.), operos dainininkės, pedagogės Juzės Augaitytės-Santvarienės ir operos dainininko, poeto Stasio Santvaro vestuvių, Panevėžio muzikos mokyklos choro, vadovaujamo A. Belazaro, ir kitos nuotraukos.

Dalis O. Kiaulėnaitės-Sagatienės fondo F29 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

12 saug. vnt., chronologinės ribos 1930–1988 m.                                                                                           

Pedagogė Vanda Vaivadienė gimė 1910 m. gruodžio 20 d. Buivėnuose (Rokiškio r.). Mokėsi Pandėlio, Skapiškio, Rokiškio mokyklose. 1932 m. baigė Rokiškio gimnaziją. Tais pačiais metais Kaune ištekėjo už karo lakūno, Lietuvos aviacijos majoro, pedagogo Broniaus Vaivados (1900-1946). Kartu su vyru gyveno Prancūzijoje, ten studijavo prancūzų kalbą. Grįžusi mokytojavo Kauno, Utenos mokyklose. 1945 m. areštavus vyrą, gavo suklastotus dokumentus ir slapstėsi, taip gelbėdama savo ir dukters gyvybę. Mokytojavo Spirakiuose (Panevėžio r.), Šeduvoje, Sidabrave (Radviliškio r.), išėjusi į pensiją gyveno Panevėžyje. Mirė 1998 m. birželio 25 d. Panevėžyje.

Fondo sudėtis                                                                                     

Atsiminimai: V. Vaivadienės atsiminimai apie tėviškę, šeimą, brolį partizaną Joną Baltušį, vyrą B. Vaivadą, mokytojavimo metus.                                                                                                        

Nuotraukos: šeimos, B. Vaivados portretinės, stažuotės Prancūzijoje, V. Vaivadienės brolio  partizano J. Baltušio ir kt. nuotraukos.

45 saug. vnt., chronologinės ribos 1902–1993 m.

Pedagogas, visuomenės veikėjas Stasys Juodikis gimė 1902 m. liepos 8 d. Rėklių kaime (Panevėžio r.). 1919–1925 m. mokėsi Panevėžio vyrų gimnazijoje (dabar Juozo Balčikonio gimnazija), Panevėžio ir Marijampolės mokytojų seminarijose. 1927–1939 m. vadovavo Kretingoje veikusiai pradinei mokyklai (dabar Marijono Daujoto progimnazija). 1940 m. mokytojavo Kretingos miesto suaugusiųjų pagalbinėje mokykloje. 1945 m. sovietinio saugumo suimtas ir ištremtas į lagerį. Grįžęs gyveno Marijampolėje. Dirbo bibliotekoje, statybose, knygų rišėju. 1962 m. išėjo į pensiją ir grįžo į Panevėžį. Dirbo mokyklose, rašė prisiminimus, bendradarbiavo spaudoje.

Mirė S. Juodikis 1993 m. lapkričio 30 d. Panevėžyje.

Fondo sudėtis

Biografiniai ir veiklos dokumentai: S. Juodikio atsiminimai apie įvairius gyvenimo laikotarpius, padėkos, S. Juodikio straipsnių iškarpos iš įvairių periodinių leidinių ir kt.

Korespondencija: S. Juodikio laiškai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojui Kazimierui Motiekai ir „Panevėžio balso“ redakcijai, Lietuvos diplomato Stasio Antano Bačkio laiškai S. Juodikiui ir jo šeimai, prof. Vytauto Liutiko laiškas savo buvusiam mokytojui S. Juodikiui.

Nuotraukos: S. Juodikio portretinės, pavienės, mokslo metų, darbinės veiklos, šeimos ir kt. nuotraukos.

Dalis S. Juodikio fondo F35 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt

18 saug. vnt., chronologinės ribos 1983–1991 m.

Dailininkas Rimantas Ridikas gimė 1960 m. kovo 25 d. Joniškėlyje (Pasvalio r.). Mokėsi Panevėžio 7-oje vidurinėje mokykloje (dabar Juozo Miltinio gimnazija). 1975–1978 m. – Panevėžio vaikų dailės mokykloje, 1978–1983 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Dirbo vyr. dailininku Panevėžio autokompresorių gamykloje, Panevėžio miesto savivaldybėje ir kt. 1999 m. įkūrė reklamos agentūrą „Reklamos forma“ ir jai vadovauja. Nuo 2015 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Lietuvos dizainerių sąjungos narys. Sukūrė mažosios grafikos darbų, dirba reklamos dizaino srityje. Dalyvauja ekslibrisų konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Gyvena Panevėžyje.

Dailininkė Jūratė Ridikienė (Milkintaitė) gimė 1957 m. rugsėjo 17 d. Kaune. 1964–1975 m. mokėsi Vilniaus 7-oje vidurinėje mokykloje (dabar Žirmūnų gimnazija). 1978–1983 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1983 m. gyvena ir dirba Panevėžyje. Nuo 2000 m. – reklamos agentūros „Reforma“ projektų vadovė. Lietuvos dizainerių sąjungos narė, respublikinių ir pasaulinių ekslibrisų parodų dalyvė bei laureatė.

Gyvena Panevėžyje.

Fondo sudėtis        

Jūratės Ridikienės ekslibrisai: režisieriui Juozui Miltiniui, poetei Salomėjai Nėriai, kalbininkui Juozui Balčikoniui, grafikei Stasei Medytei, rašytojai, visuomenės veikėjai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, habilituotai gamtos mokslų daktarei, žolininkei Eugenijai Šimkūnaitei, ekslibrisas sau (ex libris jūratės r.). Ekslibrisai su autorės autografu.

Rimanto Ridiko ekslibrisai: Aldonai Aukštuolienei, B. Grigui, poetei Salomėjai Nėriai, rašytojai, visuomenės veikėjai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, skulptoriui Juozui Zikarui, pirmajam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkui Pranciškui Skorinai. Ekslibrisai su autoriaus autografu.

Nuotraukos: Rimanto Ridiko portretinė nuotrauka.

85 saug. vnt., chronologinės ribos 1925–2006 m.

1906 m. pažangių Panevėžio inteligentų grupė įkūrė lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugiją „Aidas“. Draugijos tikslas – meno estetikos skleidimas, lietuvių kalbos ir tautiškumo gaivinimas.

Su „Aido“ draugija susijusi Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pradžia. 1922 m. Elžbietai Jodinskaitei, dalyvavusiai „Aido“ draugijos veikloje, buvo patikėta tvarkyti draugijos biblioteką ir įkurti viešąją biblioteką Panevėžyje, tuomet pavadintą Valstybinio centrinio knygyno Panevėžio skyriumi.

Draugijos „Aidas“ veikloje dalyvavo daug žymių panevėžiečių: Mykolas Karka, Matas Grigonis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Vladas Paulauskas, Unė Babickaitė ir kt.                                                                                      

1925 m. Panevėžyje įkūrus „Dainos“ draugijos skyrių, į jos veiklą įsitraukė nemaža dalis „Aido“ narių. „Aido“ draugijos, suvaidinusios svarbų vaidmenį visuomeniniame ir kultūriniame Panevėžio krašto gyvenime, veikla nutrūko 1932 m.                                                                                                               

2006 m. balandžio mėnesį Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Panevėžio bibliofilų klubas surengė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Ex libris. „Aido“ draugijai – 100“.                                                                                                                                               

Fondo sudėtis

Nuotraukos: draugijos „Daina“ Panevėžio skyriaus, draugijos „Aidas“ aktorių po spektaklių ir kt. nuotraukos.

Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. „Aido“ draugijai – 100“ (2006): konkurso organizavimo dokumentai, nuostatai, dalyvių, nominantų sąrašai, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Japonijos, Lenkijos, Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Rumunijos, Švedijos dailininkų ir mažosios grafikos kūrėjų kurti ekslibrisai, skirti draugijos „Aidas“ 100-mečiui, taip pat asmenims, susijusiems su šios draugijos veikla.

Nuotraukos iš fondo F37 publikuojamos portale www.epaveldas.lt

8 saug. vnt., chronologinės ribos 1936–1985 m.

Pedagogė Aldona Januškevičiūtė-Jankūnienė gimė 1917 m. Šiaulių apskrities Linkuvos valsčiaus Aleksandrijos dvare. Dirbo prancūzų kalbos mokytoja Panevėžio mergaičių gimnazijoje. (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija). Pokario metais – vaikų darželyje.

Mirė A. Januškevičiūtė-Jankūnienė 1999 m. Palaidota Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.). Kiti gyvenimo ir veiklos faktai nežinomi.

Fondo sudėtis

Nuotraukos: A. Januškevičiūtės-Jankūnienės, šeimos narių, mokslo draugės Aldonos Renigerytės-Stonkaus, Panevėžio mergaičių gimnazijos moksleivių šokių trupės, vadovaujamos sporto ir šokių mokytojos Marijos Januškevičienės, pasirodymų nuotraukų kopijos.

Kita medžiaga: įvairi medžiaga apie karo lakūną, aviacijos pulkininką Česlovą Januškevičių (1901–2001).

21 saug. vnt., chronologinės ribos 1970–1995 m.

Savamokslis menininkas Stasys Petrauskas gimė 1950 m. sausio 31 d. Panevėžyje Barboros ir Antano Petrauskų šeimoje. Mokėsi Panevėžio 6-ojoje vidurinėje mokykloje (vėliau Panevėžio „Gabijos“ pagrindinė mokykla). Kurį laiką gyveno Leningrade (dabar Sankt Peterburgas, Rusija). 1972 m. grįžo į Panevėžį. Trumpai dirbo Panevėžio „Ekrano“ gamykloje, Konservų fabrike, kino teatre „Raketa“.

Kurti pradėjo apie 1969 m. Tapė, kūrė grafiką.  Svarbi kūrybos dalis – meistriški, ironijos kupini piešiniai. Nuo 1988 m. pradėjo kurti medžio skulptūras. Restauruodavo tapybos, skulptūros darbus.

S. Petrausko darbų yra Panevėžio Švč. Trejybės, Papilės Šv. Juozapo, Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo, Paberžės Šv. Jėzaus Širdies ir kitose bažnyčiose, koplyčiose, Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvavo keliose tautodailininkų parodose. Į Lietuvos dailininkų sąjungos rengiamas dailės parodas jo kūrinių nepriimdavo, nes neturėjo aukštojo mokslo diplomo dailės srityje. Personalinės dailininko parodos surengtos galerijoje „Algimantas“ Panevėžyje (1995) ir Panevėžio dailės galerijoje (2011).

S. Petrauskas rašė esė, sentencijas, kūrė eiles, pamokslus.

Mirė S. Petrauskas 2010 m. gegužės 28 d. Panevėžyje.

Fondo sudėtis

Korespondencija: kunigo, vienuolio kapucino Algirdo Mykolo Dobrovolskio (Tėvo Stanislovo), dailininko Vygando Kosmausko, Arizonos valstybinio universiteto (JAV) architektūros istorijos profesoriaus Kęstučio Paulius Žygo, nežinomų asmenų laiškai ir atvirlaiškiai S. Petrauskui; Lietuvos SSR mokslinio metodinio kultūros centro Dailės skyriaus vedėjos Giedrės Puodžiukaitytės kvietimas dalyvauti Pabaltijo liaudies tapybos parodoje.

Įvairių asmenų autografai: poeto Bernardo Brazdžionio (ant atviruko „Maironio fondas“), politiko, meno, muzikos ir kultūros istoriko Vytauto Landsbergio, rašytojo Česlovo Milošo, poeto Justino Marcinkevičiaus autografai S. Petrauskui ant proginių vokų, skirtų Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai.

Nuotraukos: S. Petrausko portretinės, šeimos, skulptūros darbų (skulptūrų „Šventasis Kristoforas“ ir „Šventas Jurgis“) nuotraukos; aktoriaus Laimono Noreikos, teatrologo, režisieriaus, vertėjo Giedrimundo Gabrėno portretinės nuotraukos, skulptoriaus Rimanto Idzelio medžio skulptūrų nuotraukos.

37 saug. vnt., chronologinės ribos 1961–2013 m.

Pedagogas, rašytojas Kazys Paulauskas gimė 1934 m. sausio 7 d. Tauragėje. 1956 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Įgijo anglų kalbos mokytojo specialybę. 1956–1990 m. dėstė anglų kalbą ir astronomiją Panevėžio mokyklose. 1975–1981 m. – Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos direktorius. Nuo 1990 m. – Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakulteto (instituto) vyr. asistentas, lektorius. K. Paulauskas buvo Panevėžio krašto jaunųjų rašytojų sekcijos (įkurta 1983 m.) pirmininkas. Nuo 1987 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

K. Paulauskas – vienas iš fantastikos pradininkų ir reikšmingiausių jos atstovų lietuvių literatūroje. Rašytojas debiutavo fantastine apysaka „Dorado“ (1971 m.). Jau Nepriklausomoje Lietuvoje pasirodė jo mokslinės fantastikos romanas „Laukesos aitvaras“ (1992 m.), vėliau sekė ir mokslo populiarinimo knygos, ir kūriniai kitomis temomis – apysaka „Akmenuotame Letos krante“ (1997 m.), romanas „Bėgančioji ledo lytimis“ (1997 m.), knygos „Bermudų trikampio paslaptys“ (1992 m.), „Pasaulio paslaptys: faktai, kontaktai, katastrofos, prognozės, mįslė“ (1998 m.), „NSO kasdienybė: įvykiai, pranešimai, hipotezės“ (2004 m.), vėlesnieji romanai „Lėlytė“ (2004 m.), „Ištikimybė S“ (2007 m.), „Sibiro vagonų romanas“ (2009 m.) ir kt.

Mirė K. Paulauskas 2013 m. birželio 2 d. Panevėžyje.

Fondo sudėtis

Biografinė medžiaga: K. Paulausko kūrybinė autobiografija, Lietuvos rašytojų sąjungos nario K. Paulausko vizitinė kortelė, užrašų fragmentai, paties rašytojo sudarytas jo išleistų knygų sąrašas.

Kūrybinės veiklos dokumentai: K. Paulausko sukurtų apsakymų, fantastinių apysakų, romanų parengiamoji medžiaga, idėjų planai, įvairūs užrašai, rankraščiai, tekstų juodraščiai, leidybai paruošti tekstai. K. Paulausko komentaras apie romano „Sibiro vagonų romanas“ veikėjų prototipus, romanų „Ežero vaiduoklis“ (išleista pavadinimu „Lėlytė”), „Ištikimybė S“, apsakymų „Nakties karalienė“, „Gatvelė senamiestyje“ rankraščiai.

Vertimai: K. Paulausko knygos „Bermudų trikampio paslaptys“ rankraštis (parengta pagal Ch. Berlitz knygą „The Bermuda Triangle“).

Kitų asmenų dokumentai: kreipimasis į Panevėžio miesto merą Vitalijų Satkevičių ir miesto tarybą dėl Panevėžio Garbės piliečio vardo suteikimo rašytojui K. Paulauskui, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėjos Audronės Palionienės straipsnis „In memoriam. Rašytojas Kazys Paulauskas“.

Nuotraukos: K. Paulausko portretinės, tėvų, šeimos narių, rašytojo knygos „Akmenuotame Letos krante“ pristatymo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje nuotraukos.                                                                                                                                                                                                                                                                 

418 saug. vnt., chronologinės ribos 192- – 2009 m.

Fotografas, fotokorespondentas Antanas Gylys gimė 1932 m. balandžio 19 d. Kamajuose (Rokiškio r.). Panevėžyje baigė Amatų mokyklą. Nuo 1947 m. dirbo Panevėžio cukraus fabrike, vėliau – Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje (dabar Panevėžio 5-oji gimnazija), Panevėžio politechnikume (dabar Panevėžio kolegija). Buvo ilgametis neetatinis „Panevėžio tiesos”, o 1974–1988 m. – etatinis „Tiesos” fotokorespondentas. Vadovavo fotografijos būreliui tuometiniuose Panevėžio pionierių namuose.

Fotografija pradėjo domėtis nuo 16 metų. A. Gylio nuotraukose – Panevėžio  miesto veido kaita, jo žmonės, Lietuvos žymūs visuomenės, mokslo, meno, sporto, politikos veikėjai, darbo ir meno kolektyvai, svarbūs Panevėžio miestui ir Lietuvai įvykiai, renginiai ir kt. Nuotraukos eksponuotos parodose, surengtose Panevėžyje ir kituose Lietuvos miestuose. Išleisti fotoalbumai: „Panevėžys ir panevėžiečiai” (2003, 2004), „J. Miltiniui – 100“ (2007), „Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra“ (2008). A. Gylio nuotraukos publikuotos įvairiuose leidiniuose.
Mirė A. Gylys 2014 m. lapkričio 22 d. Panevėžyje.

Fondo sudėtis

Biografinė medžiaga: pagyrimo raštas A. Gyliui už aktyvų bendradarbiavimą spaudoje „Panevėžio tiesos“ 20-mečio ir Spaudos dienos proga (1961), diplomas ir garbės raštas A. Gyliui už 1-osios Panevėžio zonos fotoparodos „Septynmetis gyvenime“ organizavimą (1962), padėka už kūrybinį darbą ruošiant XIII Lietuvos tautinę dainų šventę (1990).

Kūrybos dokumentai: A. Gylio nuotraukos – Panevėžio miesto vaizdų, įvairių renginių, meno kolektyvų, Panevėžio dramos teatro aktorių Donato Banionio, Stasio Petronaičio, Gedimino Karkos, Kazimiero Vitkaus, režisieriaus Juozo Miltinio, kitų Panevėžio ir Lietuvos kultūros, mokslo įstaigų, pramonės įmonių darbuotojų portretinės ir grupinės nuotraukos.

Kitų asmenų dokumentai: A. Gylio perfotografuotos nuotraukos – Švč. Trejybės bažnyčia Panevėžyje (192-), Panevėžio miesto elektros stotis po bombardavimo (apie 1943), Panevėžio turgaus aikštė. XX a. pr. (fotogr. Leibos Slonimskio); fotografo Dovydo Fligelio nuotrauka –Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų sesija (1988), nežinomo fotografo nuotrauka – Popiežius Jonas Paulius II ir kunigas Robertas Pukenis (Vatikanas, 2004).

420 saug. vnt., chronologinės ribos 1921–2013 m.

Literatė, kraštotyrininkė, muziejininkė Teresė Mikeliūnaitė gimė 1928 m. lapkričio 3 d. Panevėžyje. 1936–1941 m. mokėsi Panevėžio pradinėje mokykloje Nr. 1. 1939–1947 m. – Panevėžio mergaičių gimnazijoje. 1948–1953 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1953 m. dirbo Troškūnų (dabar Anykščių r.) vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1954–1955 m. – Troškūnų rajono Liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektorė. 1956–1957 m. – Liaudies švietimo skyriaus vedėja. 1958–1959 m. dirbo Troškūnų rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoja kultūros reikalams. 1960–1984 m. – Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė.

T. Mikeliūnaitė rašė publicistinius straipsnius, apsakymus, stilizuotos tautosakos padavimus. Jos kūryba buvo publikuota periodikoje ir įvairiuose rinkiniuose. Po mirties buvo sudarytas ir išleistas T. Mikeliūnaitės literatūrinio palikimo ir laiškų rinkinys „Marčiupio eglė“ (1990). A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus sudarė ir išleido jos kūrybos ir prisiminimų rinkinį „Anykščių į nieką nekeisčiau… : Teresės Mikeliūnaitės gyvenimo ir kūrybos pėdsakais“ (2012).

Mirė T. Mikeliūnaitė 1984 m. gegužės 18 d. Anykščiuose, palaidota Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Fondo sudėtis

Biografinė medžiaga: T. Mikeliūnaitės kursinio darbo „Mikalojaus Daukšos „Postilės“ reikšmė lietuvių kalbai“ rankraštis ir diplominio darbo „Lazdynų Pelėdos apsakymų realizmas“ paruošiamosios medžiagos rankraščiai; autobiografijos ir autobiografijos juodraščio rankraščiai, pareiškimai, pažymėjimai.

Dienoraščiai. Memuarai: T. Mikeliūnaitės įvairių gyvenimo laikotarpių dienoraščiai, kelionių užrašai, jos surinkti įvairių žmonių atsiminimai apie Rimkų šeimą, rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską ir kt.; įvairių asmenų atsiminimai apie T. Mikeliūnaitę.

Kūrybinės veiklos dokumentai: publicistinių straipsnių, grožinės kūrybos rankraščiai.

Tarnybinės-visuomeninės veiklos dokumentai: T. Mikeliūnaitės rengtų pranešimų, kalbų, susijusių su tarnybine ir visuomenine veikla, rankraščiai, rankraščių juodraščiai ir kt.

Korespondencija: T. Mikeliūnaitės laiškai rašytojams Juozui Baltušiui, Arkadijui Beloborodovui, Rapolui Šalteniui, tautosakininkei, vertėjai Danutei Krištopaitei, geografui Česlovui Kudabai, giminaičiams ir kitiems adresatams; įvairių asmenų laiškai T. Mikeliūnaitei.

Šeimos medžiaga: T. Mikeliūnaitės atsiminimai apie motiną Ievą Dubauskaitę-Mikeliūnienę, Kazio Mikeliūno įvairūs užrašai ir kt. medžiaga.

Kolekcijos: T. Mikeliūnaitės sudaryti literatūros sąrašai, paskaitų konspektai, spektaklių, koncertų programos, kvietimai į įvairius renginius ir kt.

Nuotraukos: T. Mikeliūnaitės portretinės, pavienės, mokslo, tarnybinės ir visuomeninės veiklos, šeimos ir kitos nuotraukos.

Įvairūs dokumentai: rašytojo A. Beloborodovo autobiogafijos rankraštis, D. Krištopaitės eilėraščių rankraščiai ir kt. dokumentai.

Dalis T. Mikeliūnaitės fondo F50 dokumentų publikuojami portale www.epaveldas.lt