Slapukų sutikimo forma

Vilniaus Gaono palikimo nepavyks suprasti, nežinant, kas yra judaizmas, kas yra religinis švietimas. Tai knyga įamžinanti Gaono vardą, atskleidžianti, kas slypi už iškiliosios asmenybės.

Vilniaus Gaonas ir žydų kultūros keliai: tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga (Vilnius, 1997).

Vilniaus Gaonas – taip yra vadinamas XVIII a. Vilniuje gyvenęs žydų išminčius Elijas Ben Saliamonas Zalmanas. Jis laikomas vienu didžiausių žydų tautos išminčių pasaulyje, yra tarp reikšmingiausių figūrų žydų istorijoje ir mąstysenoje, vienu žymiausiu Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų, gvildenusių visas judaizmui ir religinei žydų pasaulėžiūrai svarbias temas: religinę žydų teisę, giluminę Talmudo tekstologiją ir Biblijos studijas, etiką, kabalą (žydų mistika).

Jis turėjo didelę reikšmę Lietuvos žydų gyvenimui, kovojo su chasidizmu (žydų religiniu judėjimu XVIII a.). Parašė apie 70 darbų: daugiausia Toros (hebrajiškas Penkiaknygės, t.y. pirmųjų penkių Biblijos knygų, pavadinimas), Talmudo, kabalos aiškinimų ir komentarų, taip pat matematikos, astronomijos, anatomijos, istorijos, hebrajų kalbos gramatikos darbų.

Apie išskirtinius Gaono talentus interpretuojant žydų sakralinius tekstus byloja tai, kad jo palikime galima rasti darbų beveik iš visų judaikos mokslų sričių: religinės teisės (halacha), Biblijos hermeneutikos ir egzegezės, biblinės hebrajų kalbos gramatikos, Biblijos geografijos, kabalos, net Talmude pateikiamų matematikos žinių.

Gaonas išgarsino Vilnių visame pasaulyje, miestas ilgam tapo dvasiniu žydų centru, o visoje Lietuvoje pradėta masiškai steigti ješivas (judaizmo dvasines seminarijas). Vilniaus Gaono Elijo Ben Saliamono Zalmano autoritetas pasaulyje iki šiol toks didelis, kad neatsirastų religingo praktikuojančio žydo, kuris nežinotų, kas yra „Vilna Gaon“.

Religijų istorikės, religijotyrininkės, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro docentės, vienos žinomiausių judaizmo tyrėjų Lietuvoje Aušros Pažėraitės monografijoje Nesuk į kelią iš takelio : Lietuvos žydų religinės ir filosofinės minties paveldo trajektorijomis (Vilnius, 2019) bandoma apčiuopti keletą Lietuvos žydų mąstytojų takelių, prieiti prie Lietuvos žydų religinės (iš dalies ir filosofinės) minties paveldo tokiu būdu, kad atsiskleistų jo situacija modernių laikų religijotyrinių ir kai kurių filosofinių idėjų bei kategorijų kontekste.

Leidinyje autorė komentuoja kelis ištraukų iš Vilniaus Gaono, R. Chaimo iš Valažino, R. Chaimo Ozerio Grodzinskio, R. Izraelio Salanterio, Emmanuelio Levino tekstų vertimus.

Naudinga susipažinti ir su Aušros Pažėraitės monografija „Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimas“ (Vilnius, 2005). Ji nėra skirta būtent Vilniaus Gaonui, bet kontekstinių žinių siekiantiems suprasti religinę tradiciją ten gausu.

Knygoje aptariamos tiek pagrindinės tradicinės žydų gyvenimo sanklodos institucijos (kahalas, rabinatas ir rabiniškosios studijavimo institucijos), jų ištakos, istorinė sklaida, tiek ir ideologinės Naujųjų laikų priešpriešos, su kuriomis susidūrė litvakai. Svarstoma bei ieškoma naujų kelių, kaip išsaugoti tradicines vertybes, kurios Lietuvoje pasireiškė per „Musar“ („Doros“) sąjūdį ir literatūrą,skatinančią puoselėti tokias sielos savybes, kurios padėtų tobuliau gyventi praktinį religinį gyvenimą.

Išskirtinis laikotarpis, per kurį buvo išugdytas litvakiško judaizmo savitumas, šiandien pasaulyje žinomas kaip ješivų judaizmas, buvo pogaoniškasis XIX amžius. Chasidizmo, Haskalos sąjūdžiai, carinės žydų švietimo reformos buvo tie reikšmingi faktoriai, kurie įgalino litvakų rabiniškųjų sluoksnių autoritetus išplėtoti savitą ideologiją, kuri tapo šiuolaikinio litvakiško ortodoksinio judaizmo pagrindas.

Neseniai biblioteką pasiekė dar viena Alexanderio Lvovo (Sankt Peterburgo Judaikos institutas) ir Aušros Pažėraitės(VU Filosofijos fakultetas) parašyta, šiai temai aktuali knyga – Religinio žmogaus atsakomybė : Lietuvos žydų rabiniška mintis tarp racionalizmo ir chasidiško misticizmo : monografija (Vilnius, 2020), kurioje keliami klausimai bei siekiama atsakyti apie žydų bendruomenės (vadintos „šventaja bendrija“, kehila kdoša) skaidymosi į įvairių grupinių tapatybių pradžią, vykusią Vilniaus Gaono gyvenimo paskutiniais dešimtmečiais, kai tradiciniai ginčai šioje bendrijoje, spręsti remiantis šventaisiais tekstais, transformavosi į ideologinius konfliktus, atsirėmusius į asmenybių charizmą ir išpažįstamas idėjas.

Knygoje analizuojama rabiniškos konfliktologijos samprata šiandieninės situacijos Lietuvoje kontekste bei pateikiami keli pokalbiai su paskutinį dešimtmetį Sovietų Sąjungoje veikusio disidentinio žydų sugrįžimo prie religijos judėjimo dalyviais, kuriuose fiksuojami probleminiai šiuolaikiniams, posovietinės erdvės žydams vienos ar kitos ortodoksijos pasirinkimo niuansai.

Monografijoje skaitykite Lietuvos rabiniškos minties paveldo – Vilniaus Gaono, rabino Izraelio Salanterio ir rabino Elijahu Desslerio tekstus, rašytojo Chaimo Grades apsakymą „Ginčas“, kuriame pateikiami poholokaustiniai argumentai už ir prieš lietuviškojo musaro idėjas.

Poliakoff, Menachem M. Minhagei Lita: customs of Lithuanian Jewry: and a Litvisherav’s perspective on life and halachah ( Baltimore, 2009). „Minhagei Lita: Lietuvos žydų papročiai“ egzemplioriai dovanojami Lietuvos ir Baltarusijos bibliotekoms, muziejams ir religinėms institucijoms.

Knygos autorius rabinas Menachemas Mendelis Poliakoffas siekė išaiškinti dabartinei ir būsimoms kartoms autentiškus Lietuvos žydų papročius religijoje ir bendroje žydų praktikoje bei išryškinti tikrąjį Toros požiūrį ir vertybes, kurios sudaro „Minhagei Lita“ pagrindą.

Rabinas M.Poliakoffas gimė Baltimorėje ir nuo 1930 m. Iki 1939 m. Studijavo Telšių Yeshivoje. Vėliau grįžo į JAV, Baltimorę, kur 42 metus buvo sakyklos rabinas ir pagrindinis Toros mokslininkas bei autoritetas. Tam tikrą laiką jis dirbo Amerikos rabinų tarybos nacionaliniu viceprezidentu.

Kadangi šios dvi knygos sulaukė didelės paklausos, Josefas Rosinas nusprendė tęsti misiją,išleidžiant solidų leidinį Protecting our Litvak heritage: a history of 50 Jewish communities in Lithuania (Coral Gables, Fla, 2009). „Ginti mūsų litvakų paveldą: 50 Lietuvos žydų bendruomenių istorija“, kuriuo pristato 50 Lietuvos žydų miestelių (štetlų) istoriją, pateikia informaciją apie gyvenviečių įkūrimą, jų raidą iki organizuotų bendruomenių ir galutinį sunaikinimą Šoa (Holokaustas).

Šis leidinys prilygintinas litvakų genealogijos šaltiniui, kuriame sutelkta išsami informacija atskleidžia turtingą paveldo kultūrą, padedančia daugeliui Amerikos, Pietų Afrikos ir Izraelio litvakų atsekti savo kilmės istoriją. Knygoje pateiktas gyvenamųjų vietų pavadinimų sąrašas , pirmiausia jidiš kalba ir lietuviškai skliausteliuose: Akmyan (Akmenė), Anishok (Onuškis), Erzhvilik (Eržvilkas), Gelvan (Gelvonai), Girtegole (Girkalnis), Grinkishok(Grinkiškis), Grishkabud (Griškabūdis), Gudleve (Garliava), Kamai (Kamajai), Krakinove (Krekenava), Kruž(Kražiai), Kurshan (Kuršėnai), Laizeve (Laižuva), Leipun (Leipalingis), Loikeve(Laukuva), Ludvinove(Liudvinavas), Luknik (Luokė), Maliat (Molėtai) ), Nemoksht (Nemakščiai), Pashvitin (Pašvitinys), Pikeln (Pikeliai), Plotel (Plateliai), Pumpyan (Pumpėnai), Rasein (Raseiniai), Remigole (Ramygala) ir kt.