Viskas prasidėjo, kai pamačiau save mirusią.

Penktadienio popietę dirbdama įgrisusiame motorinių transporto priemonių departamente Rouzė Gardner išvysta save… nužudytą. Gyvenime ji regėjo daugybę vizijų, dažniausiai nuobodžių (pavyzdžiui, kaip kam nors užsikimšo klozetas), bet dar niekada vizijose nematė savęs.

Mąstydama apie artėjančią mirtį Rouzė supranta iki šiol švaisčiusi gyvenimą veltui. Rankinėje susiradusi rašiklį ir Walmarto čekį sudaro norų, kuriuos turi išpildyti iki mirties, sąrašą. Nusipirkti mobilųjį telefoną. Išgerti alaus. Pabučiuoti vyrą. Pasipuošti nėriniuota liemenėle ir kelnaitėmis…

Čekyje sutalpinusi dvidešimt aštuonis norus, Rouzė patraukia namo kupina ryžto juos išpildyti. Čia aptinka, kad, užuot pasikėsinęs į ją, kažkas nužudė jos nepakenčiamą mamą. Tad svarbūs pasidaro du dalykai: 1) visoje Arkanzaso valstijoje nėra tiek vandenilio peroksido kraujo dėmei ant sofos išvalyti; 2) Rouzė tampa pagrindine įtariamąja. O dar lieka sąrašas norų, kuriuos išpildyti pasišauna padėti neseniai kaimynystėje apsigyvenęs Džo…

Iš anglų kalbos vertė Skaistė Repčytė