COVID-19 ir pasaulio bibliotekos
Šiuo metu pasaulio bibliotekoms, sprendžiančioms kokias paslaugas ir kaip pasiūlyti savo lankytojams, tenka nelengvi išbandymai. Daug kur bibliotekos yra laikinai uždarytos, kai kurios riboja savo paslaugų teikimą. Šalių vyriausybės laikosi skirtingo požiūrio: vienos įpareigoja uždaryti visas bibliotekas, kitos nurodo, kad gyvenimas turėtų tęstis kaip įprasta, dar kitos leidžia sprendimus priimti patiems bibliotekų vadovams.
Akivaizdu, kad bet koks sprendimas apriboti paslaugų teikimą ar uždaryti biblioteką yra sunkus ir turi būti priimtas įvertinus riziką.
Skirtingi požiūriai į ribojimus
Šalyse, kur viruso atvejų nedaug, vyriausybės nesiėmė griežtų priemonių ir bibliotekų veikla vyksta (daugiau ar mažiau) kaip įprasta. Bibliotekose laikomasi tinkamos higienos rekomendacijų:
- Visiems lengvai prieinamas muilas ir šiltas vanduo.
- Lankytojai gali naudotis rankų dezinfekavimo skysčiu.
- Paviršiai bibliotekoje nuolat valomi, ypač dažnai – kompiuteriai, žaislai.
- Jei darbuotojai ir vartotojai jaučiasi blogai, užtikrinama, kad jiems būtų skiriama laiko pasveikti ir tuo metu neiti į biblioteką.
- Bibliotekų interneto svetainėse pateikiamos naudingos nuorodos į patikimą informaciją, skatinamas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, susiduriant su galima dezinformacija internete.
Apribojimai, kai viruso atvejų yra daugiau: vyriausybės apriboja didesnius renginius, taip pat aktyviai skatina žmones imtis papildomų higienos priemonių. Ką daro šioje situacijoje bibliotekos:
- Įvertina kai kurių renginių (pasakojimų užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės) riziką, ypač vyresnio amžiaus vartotojams.
- Imasi papildomų priemonių užtikrinti higieną, taip pat ir dezinfekuojant kietus paviršius. Pašalinami iš apyvartos didesnę riziką keliantys daiktai, pavyzdžiui, žaislai ar virtualios realybės ausinės.
- Svarstoma, ar uždaryti, ar palikti atviras studijų erdves, kuriose žmonės praleidžia ilgesnį laiką kartu.
- Pasirengiama galimiems tolesniems apribojimams, pavyzdžiui, užtikrinant, kad visi darbuotojai turėtų įgūdžių ir įrankių dirbti nuotoliniu būdu, kad paslaugos, kiek įmanoma, galėtų būti teikiamos nuotoliniu būdu.
Minimalus vartotojų aptarnavimas: griežtesnės viešųjų susirinkimų ribos, specialūs įspėjimai žmonėms, kurie yra rizikos grupėse, bibliotekų uždarymas labiausiai nuo viruso nukentėjusiuose regionuose. Bibliotekų veiksmai:
- Visiškai uždaromos bibliotekos ir siūloma tik galimybė pasiskolinti ar grąžinti knygas prie išdavimo/grąžinimo stalo arba per knygų grąžinimo dėžę. Kai kurių šalių bibliotekos įsileidžia tik tuos lankytojus, kurie iš anksto užsisakė leidinius.
- Grąžintų knygų karantino politikos įgyvendinimas.
- Siūlomos nuotolinės paslaugos, pvz., e. skolinimas, e. mokymasis arba nuotolinis mokymas.
- Išbandomos priemonės, leidžiančios, kad visi darbuotojai galėtų dirbti nuotoliniu būdu, ir leidžiama dirbti nuotoliniu būdu tiems, kurie jau gali tai daryti nedelsiant.
Visiškas bibliotekų uždarymas: kai priemonės dėl kovos su virusu šalyse yra griežčiausios, bibliotekos priverstos užsidaryti arba pasirenka tai padaryti, įvertinusios riziką vartotojams ir personalui. Bibliotekų veiksmai:
- Užtikrinama, kad visi darbuotojai dirbtų iš namų, nebent kai kurių darbuotojų buvimas darbo vietoje būtų būtinas. Ten, kur darbuotojai eina į darbą, privaloma, kad jie laikytųsi socialinio atsiribojimo taisyklių.
- Bibliotekininkai yra perkeliami į kitas pareigas kituose savivaldybių skyriuose, pavyzdžiui, pasitelkdami informacijos valdymo įgūdžius bibliotekininkai teikia informaciją sveikatos ir socialinių paslaugų darbuotojams.
- Užtikrinamas nuolatinis bendravimas su vartotojais dėl jų galimybių naudotis bibliotekos ištekliais ar paslaugomis.
- Organizuojami virtualūs istorijų pasakojimų susitikimai.
- Skatinamas skaitmeninių bibliotekų naudojimas.
- Siūloma vartotojams skolintis daugiau e. knygų.
- Bibliotekos erdvės ir įranga suteikiamos kitai veiklai, pavyzdžiui, asmeninių apsaugos priemonių gaminimui.
Sąlytis su paviršiais
Žinoma, kad kai kurios bibliotekos nustatė tam tikrą periodą prieš tvarkant grąžintas knygas, kitos bibliotekos informavo, kad niekas neturėtų grąžinti knygų, kol situacija normalizuosis. Pavyzdžiui, pašto paslaugų srityje nėra įspėjimo neliesti popieriaus ar kartono. Atrodo, labiau tikėtina, kad kiti paviršiai (durų rankenos, klaviatūros, pelės, žaislai, VR ausinės, kompaktiniai diskai ir DVD diskai) galėtų pernešti virusą, todėl juos reikia nuolat valyti. Teigiama, kad kartono keliama rizika dingsta po 24 valandų, o plastiko – po 72 valandų.
Saugus atstumas
Vis daugiau ir daugiau šalių skatina piliečius praktikuoti „socialinę distanciją“ – išlaikyti saugų atstumą tarp asmenų, kad būtų sumažinta viruso perdavimo tarp žmonių rizika. Rekomenduojamas atstumas įvairiose šalyse šiek tiek skiriasi, tačiau jis nėra mažesnis nei 1,5 m.
Dėl to kai kurios bibliotekos nutraukė tas programas, kuriomis siekiama, kad žmonės praleistų ilgesnį laiką kartu. Kai kurios bibliotekos uždarė skaityklas arba leidžia žmonėms rinktis knygas tik iš anksto susitarus dėl atėjimo į biblioteką, susitikus pastato viduje arba lauke – pastatant stalus ar tiesiogiai pristatant knygas vartotojams.
Bibliotekų paslaugų teikimas nuotoliniu būdu
Viso pasaulio bibliotekos stengiasi, kad nuotoliniu būdu suteiktų prieigą prie savo kolekcijų ir paslaugų. Visų tipų bibliotekos reklamuoja savo skaitmenines paslaugas. „Bibliothèque nationale de France“ rengia virtualias parodas, Ispanijos nacionalinė biblioteka reklamuoja savo skaitmeninį turinį, kurį galima naudoti švietimui.
Viešosios bibliotekos ypač stengiasi pagerinti prieigą prie e. knygų, pavyzdžiui, padidindamos elektroninių knygų, kurias žmonės gali pasiskolinti bet kuriuo metu (Danijoje), skaičių ir perskirstydamos biudžetus, kad galėtų sumokėti už elektroninį turinį.
Kitos bibliotekos teikia esamas paslaugas tiesiogiai internetu. Pavyzdžiui, Norvegijos nacionalinė biblioteka tuo metu, kai įprastas aptarnavimas neįmanomas, kviečia žiūrėti jos transliacijas. Ispanijos viešojoje „Vega la Camocha“ bibliotekoje įsteigta teminė biblioteka „Gymkhana“, kad vaikai įsitrauktų į skaitymą su tėvais ir smagiai drauge leistų laiką. Danijos bibliotekos sukūrė internetinę informacinę tarnybą „Ask-a-Librarian“. Panašiai ir akademinėse bibliotekose stengiamasi suteikti nuotolinę prieigą, pavyzdžiui, teikiant internetines knygų užklausas Rytų ir Vakarų universitete Bangladeše.
Kai kurios bibliotekos taip pat siekia padėti potencialiems vartotojams, kurie dar nėra registruoti ir kurie dabar negali asmeniškai prisiregistruoti. Pavyzdžiui, Estijos nacionalinė biblioteka sukūrė priemones kol kas neregistruotiems vartotojams suteikti prieigą prie knygų. Organizacija „Cultuurconnect“ Belgijoje, bendradarbiaujanti su bibliotekomis, taip pat atvėrė savo turinį neregistruotiems vartotojams, kaip ir „Booklist“ JAV, kuri teikia knygų apžvalgas ir kitą medžiagą.
Daugelyje šalių bibliotekos paprastai siūlo nemokamą „WiFi“ ryšį vartotojams. Jungtinėse Valstijose bibliotekos raginamos palikti veikiančius tinklus, kad vartotojai prireikus galėtų naudotis internetu iš savo automobilių. Kiti siūlo prieigą prie „Zoom“ prenumeratų, kad bibliotekų vartotojai galėtų palaikyti ryšį su draugais („Schlow Library“ JAV) ir rengia naujas tinklalaides. Pavyzdžiui, Orhuso viešoji biblioteka rengia viešas diskusijas internete.
Kai kurių šalių bibliotekos pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su laikraščiais, radijo stotimis ir kitais ryšių kanalais, kad paskatintų didesnį piliečių sąmoningumą šioje situacijoje.
Ištekliai
Daugelyje bibliotekų pastebimas didelis susidomėjimas skaitmeniniais ištekliais. Aišku, galimybė internetu naudoti išteklius labai priklauso nuo sąlygų, kuriomis jie yra prieinami. Laimei, daugelis leidėjų ir pardavėjų ėmėsi naudingų iniciatyvų. Daugelis suteikė atvirą prieigą prie medžiagos, susijusios su COVID-19.
Žymūs leidėjai „Macmillan“ ir „Penguin Random House“ ėmėsi sveikintinos iniciatyvos, kad viešosioms bibliotekoms būtų lengviau nusipirkti elektronines knygas ir jomis naudotis.
Kiti informacijos teikėjai, pavyzdžiui, Internet Archive, taip pat parengė daug medžiagos, kad besimokantiesiems, tyrėjams ir kitiems vartotojams būtų lengviau gauti informaciją šiais sunkiais laikais.
Be to, galima rasti daug puikių laisvai prieinamų šaltinių su mokomąja medžiaga. „Open Education Resources Commons“ suteikia prieigą prie bibliotekininkų kuruojamos medžiagos. UNESCO taip pat teikia nuorodas į vertingus švietimo išteklius.
Taip pat yra išteklių mokyti žiniasklaidos ir informacinio raštingumo internete – tai yra ir tradicinė bibliotekų stiprybės sritis, ir įgūdžiai, kurie ypač reikalingi dabartinėmis aplinkybėmis. Vienas iš pavyzdžių yra MOOC, esantis „Commonwealth of Learning“ platformoje.
Bibliotekų asociacijos kartu su kitais dirba siekdamos užtikrinti geresnę prieigą. Tarptautinė bibliotekų konsorciumų koalicija ir Prancūzijos universitetų bibliotekų direktorių asociacija paragino leidėjus palengvinti prieigą prie mokslinių darbų. Kiti teikia rekomendacijas dėl to, kas jau gali būti prieinama naudojimuisi pagal galiojančius autorių teisių įstatymus.
Susidūrusi su poreikiu investuoti į naują turinį ir paslaugas, kad galėtų palaikyti savo vartotojus, Amerikos bibliotekų asociacija pasiekė, kad bibliotekos būtų įtrauktos į ekonominio skatinimo programą, kurią paskelbė šalies vyriausybė.
Nuotolinio darbo organizavimas
Kai bibliotekos ir bibliotekų asociacijos uždaro savo būstines, daugelis susiduria su iššūkiais, kaip efektyviai organizuoti nuotolinį darbą.
Akivaizdu, kad geriausia situacija yra tada, kai įmanoma nuotolinį darbą planuoti iš anksto, užtikrinant, jog visi darbuotojai turėtų reikiamus įrankius veiksmingai ir saugiai dirbti iš namų, ir kad būtų įmanoma lengvai palaikyti ryšį. Internete galima rasti medžiagos, kur daug dėmesio skiriama nuolatiniams kontaktams ir geros nuotaikos bei motyvacijos palaikymui.
Kai bibliotekos užsidarė ir kai kurių paslaugų poreikis sumažėjo, bibliotekų darbuotojai aktyviai ėmėsi kitų vaidmenų. Airijoje bibliotekų darbuotojai padėjo atsekti virusu užsikrėtusių asmenų kontaktus. Kitur bibliotekininkai savanoriavo įgyvendindami bendruomenės iniciatyvas. Meksikoje bibliotekininkai stengiasi pagerinti Vikipedijos straipsnių apie žmones iš nepakankamai atstovaujamų grupių kokybę.
Buvo pakeista bibliotekų erdvių ir įrangos paskirtis. San Francisko bibliotekų erdvės buvo paskirtos darbuotojų vaikų priežiūrai, o Klaipėdoje 3D spausdinimo įrenginiai skirti apsauginėms priemonėms spausdinti. Kanzase bibliotekos nešiojamieji kompiuteriai ir „WiFi“ prieigos taškai prieinami vietinei benamių prieglaudai, nes padaugėjo žmonių, netenkančių pastogės.
Bibliotekų asociacijos taip pat ieško būdų, kaip galėtų tęsti darbą remdamos savo narius. Latvijos bibliotekų asociacija internete vykdo virtualių renginių ciklą ir socialinės žiniasklaidos kampaniją. Naujosios Zelandijos bibliotekų ir informacijos asociacija „Te Aotearoa“ bibliotekininkams surengė sesijas tiesiogiai internetu.
Asociacijų, nacionalinių bibliotekų ir bibliotekų partnerių veiksmai
Bibliotekų asociacijos stengiasi informuoti savo narius ir palaikyti juos sunkiais laikais. Daugelis yra sukūrę puslapius su patikimų šaltinių sąrašais ir gairėmis nacionaliniu lygiu, papildančiais patarimus pasauliniu ar regioniniu lygiu, bei skatina komunikaciją ir koordinavimą tarp bibliotekų direktorių, kad būtų galima dalytis idėjomis ir praktika. Kiti pataria dėl personalo ar pastatų planavimo, dėl internetinių paslaugų teikimo, pateikia naudingus kontrolinius sąrašus ir nuorodas į kursus.
Kai kurios nuorodos, kurios gali būti naudingos (informacija nuorodose yra anglų kalba):
Australija: Australijos bibliotekos ir COVID-19
Naujoji Zelandija: COVID-19 ir bibliotekų bei informacijos sistema
Jungtinė Karalystė: Jungtinės Karalystės Bibliotekų ir informacijos asociacijos Korona viruso informacijos centras
Jungtinės Amerikos Valstijos: Pasiruošimo pandemijai priemonės
Parengta pagal Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) informaciją.
