Juozo Baltušio dienoraščių knygos II tomas, kaip ir pirmoji, apėmusi 1970-1975 metus, taip pat pavadinta „Vietoj dienoraščio“. Skaitytojams, jau žinantiems pirmąją dalį, toks atsargumas yra akivaizdus – tai nėra vien dienoraštis.

Kalbėdamas apie Juozo Baltušio dienoraščių leidimą, knygos sudarytojas Antanas Šimkus pasakojo: „… susidarė įspūdis, kad rašytojas dienoraščius rašė ne vien sau ar saviems. Kai kur „išlįsdavo“ sakiniai, skirti platesniam ratui skaitytojų“. Tokia pati intonacija išlieka ir antrame dienoraščių tome, kuriuose fiksuojama kasdienybei skirti fragmentai ir pastabos.

Dienoraščiai pradėti leisti praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties. Remiantis jo paties sudaryta testamentine valia tyrinėtojams atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą archyvuose. Darbo juose metu paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1991-aisiais paliko labai įdomią ir gausią – 4300 mašinraščio puslapių – medžiagą. Antrame „Vietoj dienoraščio, 1976–1983“ tome paskelbti užrašai, kaip ir pirmame, padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.