„Niekad neišsitekusios savame žemės lopinėlyje tautos turi sutilpti ir viena, ir kita, ir pažadėtoji žemė, ir diasporos kontinentai.“ Egidijus Aleksandravičius
Švenčiant Pasaulio lietuvių metus, minint Lietuvių chartos 70 metų sukaktį, Didžiojoje skaitykloje parengta leidinių paroda Veidu į Lietuvą: egzilio patirtys ir tapatybė.
Liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena, kuria siekiama suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Užsienyje gyvenantys lietuviai įvairiais laikais teikė Lietuvai pagalbą: politinę, finansinę ir humanitarinę. Dabar Lietuvos užduotis – sudaryti sąlygas išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis reikalingais tėvynėje.
Parodos tikslas – pristatomais leidiniais pažinti lietuvių pasklidimo pasaulyje priežastis, diasporos ryšius su gimtuoju kraštu nuo XIX amžiaus iki mūsų laikų, sąsajas su pasaulio istorijos įvykiais, šiandieninę lietuvių migracijos situaciją, tapatybę ir kintančią kolektyvinę atmintį.
Prieš 70 metų 1949 m. birželio mėn. 14 d. Augsburge (Vokietija) Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) paskelbė Lietuvių chartą ar Lietuvių chartiją,kuria padėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pagrindus, subūrė ir įprasmino per Antrąjį pasaulinį karą už Lietuvos ribų išsibarsčiusių lietuvių pastangas toliau kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės ir stengtis bet kokia kaina išlaikyti ne tik giminystės, bet ir tautinį ryšį, kad „svetimoj žemėj kiekvienas sutiktas tautietis [būtų] mielas kaip brolis“. Lietuvių charta laikyta kiekvieno lietuvio, atsidūrusio svetur, moraliniu imperatyvu – įpareigojimu kiekvieno lietuvio sąžinei.
Lietuviai – viena tų mažų tautų, kurios išeiviai išsibarstę po visą pasaulį. Vien praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje artėjantis karas ir sovietinė okupacija išaugino emigracijos mastus iki milžiniškų skaičių. Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir jam baigiantis Lietuvą paliko minios karo pabėgėlių – inteligentijos atstovų, karininkų, stambesnių ūkininkų.
Likimo ir istorijos nublokšta į svetimą pasaulį lietuvių išeivija bandė susikurti naujus savo egzistencijos pamatus. Šie žmonės rinkosi skirtingas gyvenimo trajektorijas, išbandė įvairius kelius, galinčius atvesti į svarbiausią – Lietuvos nepriklausomybės kelią.
Per amžius lietuvių tauta darėsi vis mažesnė ir mažesnė, bet ji neišnyko. Auga jos diaspora ir ji yra labai svarbi tautos dalis. Atveriamos egzilio platumos ir gilumos tampa nauju gyvosios lietuvybės dabartiniame globalizuotame pasaulyje suvokimu.
„Pasakoti lietuvių pasaulio istoriją – reiškia bandyti įsivaizduoti diasporinę lietuvių tautą, kurią sudaro istorinėje tėvynėje ir už jos ribų, t. y. užsienyje gyvenantys tautinės bendrijos žmonės, ir sekti jos kelią, vingiuojantį per laiko kalvas ir įdubas, per didžiausią išsiplėtimą po Vidurio Rytų Europos erdves ir per nuopuolį, kurį lydėjo ilgi svetimųjų viešpatavimo, tautos pažeminimo ir žmonių nelaisvės šimtmečiai“ – teigia lietuvių istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Egidijus Aleksandravičius.
Lietuvių pasaulio geokultūrinį vaizdą, diasporinės tautos atpažinimą, jos konstravimą, atminties permainas parodoje atspindi platus leidinių spektras: socialinės antropologijos studijos, bendruomenių demografiniai žemėlapiai, monografijos, istorinių tyrimų akademiniai tekstai, statistikos duomenų leidiniai, straipsnių rinkiniai, įtakingų visuomenės veikėjų biografijos ir veikla.
Pristatome keletą reprezentuojančių leidinių, atskleidžiančių lietuvių tapatybės kaitą emigracijoje, tautinio tapatumo išlaikymo būdus ir problemas.
Pirmoji visuotinė lietuvių emigracijos istorija surašyta Egidijaus Aleksandravičiaus knygoje Karklo diegas (Vilnius, 2013). Autorius, pasitelkdamas moksliškai pagrįstus faktus, įvairialypius istorijos ir literatūros šaltinius, nagrinėja lietuvių tautos migraciją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.
Šimto metų darbas, kurį Amerikos lietuviai padovanojo Lietuvai aprašomas knygoje JAV lietuvių indėlis atkuriant Lietuvos valstybingumą (Vilnius, 2018). Čia rasite įvairių JAV institucijų ir JAV lietuvių bendruomenės dokumentų, diskusijų, straipsnių, laiškų bei komentarų, susijusių su ilgamete Amerikos lietuvių veikla Lietuvos labui. JAV lietuvių bendruomenės ir Valdovų rūmų paramos fondo inicijuotas leidinys – vertingas istorinis šaltinis, kuris bus naudingas visiems besidomintiems ar tyrinėjantiems nepriklausomos Lietuvos valstybės ir valstybingumo istoriją.
Leidinyje Išėję sugrįžti (Kaunas, 2002) pirmą kartą Lietuvos visuomenei plačiai nušviečiamas išeivių gyvenimas Austrijoje ir Vokietijos DP stovyklose. Nuotraukos, spaudiniai, laiškai, knygos, dokumentai, saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejaus rašytojų archyvuose, visuomenei byloja apie žinomus ir galbūt nežinomus išeivijos kūrėjus, apie jų klajokliškų metų gyvenimą ir kūrybą.
Mūsų šiame pasaulyje yra šeši milijonai, tik reikia gebėti atpažinti, prisiminti ir siekti angliškai, ispaniškai, portugališkai, vokiškai šnekančiuosius lietuvius priimti kaip savuosius. Juk tam tikra prasme kaip tauta esame vienos atminties bendruomenė, turinti vieną mūsų širdies tėvynę.
Paroda skiriama ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visiems besidomintiems lietuvių išeivijos istorija, kultūra, šiuolaikinės migracijos problemomis.
Maloniai kviesdami lankyti parodą, tikimės, kad lietuvių diasporos pasaulio pasakojimai ir kiekvieno mūsų patirtis ar individuali atmintis gali prisidėti prie lietuvių vienybės stiprinimo.
Paroda veiks iki spalio 1 d.
Parodą ir informaciją parengė:
Vartotojų aptarnavimo skyriaus vyr. bibliotekininkė-metodininkė
Birutė Urbanavičienė
Tel. (8 45) 46 55 65
