Mes. Saimono hobis Nr. 2

Vaikinas sėdi fotelyje su knyga rankose Atviros jaunimo erdvės lentynų fone

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka tęsia naują rubriką „Mes”. Joje – žmonės, kurių kelias, kasdienybė, šventės, mielos akimirkos neįsivaizduojamos be knygų namų.

17-metis Saimonas BUKELIS – vaikinas, kurį su biblioteka, o jei tiksliau, Atvira jaunimo erdve sieja savanorystės ryšys.  

Ką galėtum papasakoti apie save?

Esu gimnazistas – mokausi trečioje Juozo Balčikonio gimnazijos klasėje. Mano meilė Nr. 1 – kompiuteriniai vaizdo žaidimai. Tarp mėgstamiausių – „Call of Duty”, „Counter Strike”, „GTA IV”. Taip pat domina visi naujausi.

Įsitraukęs į juos anksčiau turėdavau problemų dėl namų darbų. Žinoma, šiek tiek trukdo ir dabar. Tačiau susidėliojau tam tikrą darbotvarkę ir prioritetus: grįžęs žaidžiu iki 22 val., tada sėdu ruošti pamokų, miegoti – 24 val. ar 1 val. nakties. Kažkaip taip.

Kaip draugauju su dirbtiniu intelektu? Mokyklai per daug nenaudoju – patinka pačiam išnarstyti temą.   

Esu sporto mėgėjas – tinklinio, futbolo (pastarajame būnu vartininkas).

Ir dar – žmogus, kuris yra ne pagrindinis veikėjas, o padeda kitiems.

Tokiu atveju visai natūralu, kad pasukai į savanorystę…

Anksčiau buvo pernelyg nusistovėjusi rutina: po mokyklos – namo, tada kompiuteris, pamokos. Ir viskas. Atsibodo. Be to, tėvai vis ragino atsitraukti nuo kompiuterio, susirasti kokios nors veiklos, pabendrauti su naujais žmonėmis.

Į Bitės biblioteką atvedė draugas. Užsukęs į Atvirą jaunimo erdvę supratau, kad čia tikrai smagu, įdomu. Taip ir pasilikau. Pradžia buvo praėjusią vasarą. Į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą užsiregistruoti pavėlavau, bet savanorystės atidėlioti nenorėjau. Tad pasirašėme dvišalę sutartį. Po pusmečio, žiemą, atsidūriau ir programoje. Savanoriauju toliau. 

Kokius darbus atlieki savanoriaudamas?

Rašau naujienlaiškius, teko parengti instrukcijas, kaip lankytojui naudotis virtualiosios realyb4s akiniais, „Playstation”. Buitiniai, kasdieniai pavedimai – atnešti, išplauti puodelius, lėkštutes ir pan.   

Ar savanorystė kaip nors pakeitė tavo gyvenimą?

Atsirado daugiau drausmės. Išmokau taip susiplanuoti laiką, kad 10 val. per savaitę galėčiau skirti savanorystei.  

Daugiau disciplinos ir įvairovės: reikia laikytis žodžio, dažniau prisiimti atsakomybę, dalyvauti klubų ar kitose veiklose.

Patinka, kad galiu daugiau bendrauti ne tik mokykloje. Kompiuteriniai žaidimai leido ir tobulinti anglų kalbą, o čia ateina užsieniečių, tad galime laisvai susišnekėti.

Dabar savanorystė man – hobis Nr. 2.

Kalbėjosi komunikacijos specialistė Asta Sarapienė

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.