Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka užmezgė draugystę su katalonų-lietuvių asociacija „Ct-Lt“, Barselonoje veikiančiu „Lietuviškų knygų klubu“ ir Taradelio miestelio viešosios bibliotekos knygų klubu. Susibičiuliavę klubai dalyvauja renginių cikle „Iš bibliotekos į biblioteką, iš šalies į šalį“.
Kovo 15 d. įvyko dar vienas ciklo renginys – susibičiuliavusių Lietuvos ir Katalonijos klubų nuotolinis susitikimas, kurio metu buvo aptariamas į daugiau nei 30 pasaulio kalbų išverstas katalonų autoriaus Jaume Cabré romanas „Prisipažįstu“. Susitikime dalyvavo J. Cabré kūrybos tyrinėtoja, Barselonos universiteto filologijos mokslų daktarė Maica Bernal bei rašytojas Antoni Pladevall.
Literatūros kritikai romaną „Prisipažįstu“ ne veltui vadina literatūrine katedra – savo vaidmenis čia atlieka daugiau nei du šimtai įsivaizduojamų ir realių veikėjų, veiksmas vyksta keturiose šalyse ir apima net septynis Europos istorijos amžius. Nuo viduramžių Ispanijos inkvizicijos iki XX amžiaus nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų – visur pastebimas tas pats pykčio, baimės ir neapykantos, godumo ir keršto pėdsakas. Šiame daugiasluoksniame kūrinyje persipina žmonių likimai, keičiasi laikai, vardai ir pavardės, bet blogio prigimtis išlieka nepakitusi.
Pasak J. Cabré kūrybos tyrinėtojos M. Bernal, šio romano kūrimo procesas truko nuo 2003 iki 2011 m., nes autorius nemėgsta rašyti „vienu ypu“, jam patinka būti įkvėptam pasaulyje paraleliai vykstančių įvykių, o skaitytoją paskatinti jaustis kūrinio dalimi. J. Cabré – tikras žodžio virtuozas, savo kūriniuose sukuriantis žavingą pasakojimo architektūrą.
Aptariant J. Cabré romaną „Prisipažįstu“, buvo diskutuojama apie tai, kur slypi blogio šaknys, kad visa žmonijos istorija kupina įrodymų, jog blogis yra dominuojantis, kad reikia tik tam tikru momentu kažkam blogį pažadinti, legitimizuoti tikėjimo, ideologijos ar neapykantos pagrindu ir jis plinta aplink kaip virusas. Tuomet natūraliai kyla klausimas apie tai, kur slypi gėrio šaknys.
Skaitant knygą ne vienam kilo klausimų apie paties rašytojo asmenybę – tarkime, kiek jis pats susijęs su muzika (romane smuikas atlieka jungties tarp skirtingų siužetų vaidmenį); kūrinyje minimi paveikslai užminė mįslę apie jų simbolinę prasmę.
Nemažai klausimų diskusijos dalyviams kėlė pagrindinio romano herojaus Adriano Ardevolio išgyvenimai – vienišo, nemylimo vaiko, kuris „netgi mažas būdamas nebuvo vaikas”, bet kuris daug skaitė, mokėsi, sužinojo, gilinosi, pasiekė… O jeigu jis būtų jautęsis reikalingas, apgaubtas meile, rūpesčiu, dėmesiu? Gal būtų tiesiog išlepęs vidutinybė, kaip tie jo studentai, kurie „niekada nenori pasisakyti”?
Tiek skaitytojų, tiek J. Cabré kūrybos tyrinėtojos M. Bernal nuomone, romanas „Prisipažįstu“ vertas Nobelio premijos. Deja, būtent tai, jog jis parašytas katalonų kalba, tą galimybę atima, nes Nobelio literatūros premija skiriama kūriniams, parašytiems valstybine kalba.
Renginio dalyviai dėkingi vertėjai, katalonų-lietuvių asociacijos „Ct-Lt“ pirmininkei Jolitai Blyžytei už vertėjavimą renginio metu.
Renginių ciklas „Iš bibliotekos į biblioteką, iš šalies į šalį“ užbaigtas Tarptautinės poezijos dienos paminėjimu Katalonijos Taradelio bibliotekoje kovo 21 d. Renginio metu skambėjo ir lietuvių poetų eilės bei dainos, sukurtos lietuvių poetų eilėmis. Klausytojai išgirdo dainas, kuriose skambėjo M. Martinaičio, E. Mezginaitės, J. Vaičiūnaitės eilėraščių žodžiai. Itin džiugu, jog renginyje buvo skaitomos ir ilgametės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojos, poetės E. Pažemeckaitės eilės.
Užsimezgusią Lietuvos ir Katalonijos knygų klubų draugystę ketinama pratęsti 2025 m. rudenį, surengiant Bitės knygų klubo „Erasmus+“ programos vizitą Barselonoje.
Virginija Švedienė
Suaugusiųjų švietimo veiklų koordinatorė
Taradelio ir Gabrielės Petekvičaitės-Bitės viešųjų bibliotekų nuotraukos
