Literatūrinis-muzikinis vakaras „Atviros durys“, įvykęs Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje,  buvo skirtas panevėžietės poetės ir politinės kalinės Anastazijos Kanoverskytės-Sučylienės gyvenimui, kultūrinei veiklai ir 100-osioms jos gimimo metinėms.

Anastazija, Vilniaus Universiteto studentė, jauna literatė už vieną neatsargų sakinį ir atsisakymą tapti saugumo agente buvo nuteista mirties bausme, o vėliau katorga Sibiro lageriuose, tad universiteto taip ir nebaigė. Grįžusi iš tremties, ji ilgus metus gyveno Panevėžyje, dirbo kultūrinį darbą įvairiose Panevėžio įmonėse, dalyvavo literatūriniame miesto gyvenime. XX a. septintame dešimtmetyje jos namuose būrėsi Panevėžio literatai: Jonas Strielkūnas, Elena Mezginaitė, Bronius Ribokas, Romualdas Narečionis ir kiti. Todėl ir vakarą panevėžietis atlikėjas Sigitas Stankūnas pradėjo daina „Atviros durys“, sukurta pagal to paties pavadinimo Anastazijos eilėraštį.

Prisiminimais apie tą laikotarpį dalijosi poetės dukra, taip pat poetė, gydytoja psichoterapeutė Jūratė Sučylaitė: „Mūsų namų durys visada buvo atviros draugams ir kūrėjams“. Deja, sovietų valdžiai greit užkliuvo Anastazijos praeitis, todėl vėliau kultūrinį ir literatūrinį darbą teko dirbti nesiviešinant, slepiantis po slapyvardžiais. 

Vakare dalyvavęs aktorius Petras Kežys minėjo, kad Anastazija puikiai vaidino gamyklos saviveiklos teatre. Jis skaitė A. Kanoverskytės-Sučylienės eilėraščius, skirtus gimtajam kraštui, Lietuvai.

Prisiminimus ir poeziją lydėjo atlikėjo Sigito Stankūno atliekamos dainos, sukurtos pagal poetės Anastazijos eiles. S.  Stankūnas sakė, kad dirbdama „Ekrano“ gamykloje poetė rašė ir vertė iš kitų kalbų nuostabius dainų tekstus, kuriuos dainavo gamyklos estradinis ansamblis. Ir jį patį Anastazija Sučylienė skatino kurti, eiti į viešumą.

Vakaro metu viena žiūrovė iš salės poetės dukrai Jūratei padovanojo iki šių dienų išsaugotą, jos mamos Anatazijos Sučylienės ranka rašytą, mokyklinį sąsiuvinį su scenarijumi. Anastazija ne vienus metus vadovavo įvairių gamyklų agitbrigadoms, kurios įvairiuose to meto konkursuose laimėdavo prizines vietas.

Ekrane keitėsi svarbiausios A. Kanoverskytės-Sučylienės gyvenimo akimirkos iš šeimos albumo. Renginio žiūrovai dalijosi ne tik prisiminimais iš praeities, bet ir pastebėjimais, kaip svarbu yra šiandien prisiminti krašto literatus ir jų kūrybą.

Sandra Voveriūnienė
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka