2024 m. gruodžio 2–3 d. Panevėžyje, „Stasys Museum“ (Respublikos g. 40) vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos (LBD) organizuojama konferencija „Biržiškos skaitymai: kultūra ir piliečių mokslas“, kurioje pranešimus skaitys, sukaupta patirtimi dalinsis ir diskutuos Lietuvos ir užsienio šalių bibliotekų specialistai, mokslininkai, komunikacijos ir informacijos ekspertai. Konferencijos programoje numatytas pranešimas „Pilietinio veiksmo įgalinimas vietos bendruomenėje. Kas veikia, o kas ne?“, kurio autorė – komunikacijos specialistė, visuomenininkė, istorikė Luka Lesauskaitė. Konferencijos išvakarėse ją kalbina LBD tarybos narė dr. Rasa Januševičienė.
Rasa Januševičienė: Kokį bibliotekų vaidmenį matytumėte piliečių mokslo kontekste?
Luka Lesauskaitė: Manau, kad piliečių įsitraukimas į mokslinius tyrimus, tiesioginis dalyvavimas juose yra nepaprastai svarbus. Bibliotekos šiai veiklai turi itin didelį potencialą. Būdamos traukos centrais, turėdamos puikiai sukurtas erdves, infrastruktūrą, kompetentingus darbuotojus ir bendruomenių kūrimo patirtį, jos galėtų reikšmingai prisidėti prie, pavyzdžiui, diskusijų grupių metodu vykdomų tyrimų vykdymo. Pastebiu, šis metodas šiuo metu itin aktualus ir moksliniuose, ir organizacijų vykdomuose tyrimuose, nes jis yra puikus instrumentas gauti kokybinius rezultatus įvairiais pjūviais. Bibliotekas matyčiau kaip idealią vietą kurti naujas mokslo žinias, paremtas piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu.
Dalyvavimas piliečių mokslo veiklose pritrauktų į viešąsias bibliotekas naujus auditorijų segmentus, padidintų bibliotekos pasiūlos įvairovę, o tuo pačiu – ir jų vertingumą bendruomenėms. Bibliotekoms taip pat svarbu laiku įšokti į naujų galimybių traukinį.
R.J.: Kaip skatinti piliečių ir bendruomenių įsitraukimą ir dalyvavimą bibliotekų siūlomose, taip pat ir naujose veiklose?
L.L.: Piliečių įsitraukimas – svarbus matas nustatyti, kur esame ir kur judėti toliau. Pastebima, kad popandeminiu laikotarpiu žmonės mažiau įsitraukia į bendruomenes, į įvairių organizacijų veiklą; tai lemia ir kiti veiksniai – itin greita skaitmenizacija, žmonių individualumas. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad žmonės nemėgsta jiems primetamų veiklų, už juos priimamų sprendimų. Manau, čia itin svarbus būtų bibliotekos kaip moderatoriaus vaidmuo: įtraukti bendruomenę į sprendimų priėmimą, nustatyti bendruomenės poreikius, suteikti erdves įvairioms veikloms, diskusijoms. Tai nelengva. Nereikėtų turėti lūkesčių, kad paklausus sulauksi atsakymų lavinos. Tačiau bibliotekininkai yra tikrai kompetentingi imtis lyderystės. Svarbios abi pusės: ką jūs galite pasiūlyti bendruomenei ir ką bendruomenė gali pasiūlyti jums?
Bendruomenės keičiasi, atsiranda mikrobendruomenių (pavyzdžiui, karo pabėgėliai), kurios visuomenėje gali jaustis pamirštos ir izoliuotos. Čia svarbus bibliotekos, kaip švietėjiško švyturio elgesys: ji galėtų pasiūlyti mokyti lietuvių kalbos galbūt ne profesionaliai – egzamino išlaikymui, bet mokyti kitais būdais – per bendravimą, per knygas. Nėra blogai ir siūlyti renginius, kurie atitiktų šių bendruomenių lūkesčius – surengti renginių jų kalbomis. Labai svarbu, kad pilietiškumas ir integracija nebūtų vien žodžiai. Ar realiai integruojame, vienkartiniais veiksmais, vieną kartą kažką suteikdami tai bendruomenei? Man atrodo, kad reikia daug daugiau – palaikymo ir nepalikti šių žmonių vienui vienų.
R.J.: Kaip bibliotekose kurti į ateitį orientuotas vietos bendruomenes?
L.L.: Kiekviena vietovė turi savo specifiką. Reikia bendruomenės pajautimo, jai aktualių temų. Labai siūlyčiau bibliotekoms sukurti grupes, kuriose veiktų ir aktyvus jaunimas, įtraukiant į jas aktyvius moksleivius, juos integruoti, galbūt kaip patarėjus, savanorius. Aš pati prieš 10 metų, kai man buvo per dvidešimt, dalyvaudama bibliotekų renginiuose dar nejutau nutolimo nuo moksleivių. Dabar, būdama 31-rių, jaučiu skirtumą, labiausiai dėl technologinio lūžio. Labai liūdna, kai dar vyresni žmonės mano žinantys, ko reikia jaunimui. Jei norime, kad bibliotekos būtų ir augtų kaip pilietiškumo centrai, reikia įtraukti daugiau socialinių grupių ir nustatyti jų poreikius.
R.J.: Ar bibliotekos gali būti laikomos pilietiškumo centrais?
L.L.: Vienareikšmiškai! Jos tokios ir yra, ypač mažųjų miestų bibliotekos, tik gal nėra taip skambiai vadinamos. Bibliotekos yra žmonių įtraukimo į įvairius pilietiškumo veiksmus pavyzdys. Manau, kad bibliotekininkų, kaip ir pedagogų, pilietiškumo indeksas būtų aukštesnis už visuomenės vidurkį. Mano nuomone, nepilietiškas žmogus, kuriam nerūpėtų žmonės, nerūpėtų Lietuva, net negalėtų dirbti bibliotekoje.
R.J.: Dėkojame už atsakymus.
Visą pokalbį su Luka Lesauskaite nuo gruodžio 5 d. kviečiame klausyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Spotify“ kanalu tinklalaidėje „Profesinis klausimas“.
Kviečiame į konferenciją!
Konferenciją taip pat galima stebėti tiesiogiai Lietuvos bibliotekininkų draugijos FB puslapyje ir „Biblioteka visiems“ Youtube kanalais.
