Kartais vakaras gali tapti draugišku ir šiltu pasisėdėjimu, kai visi dalyviai tarsi susigroja viena nata. Būtent toks buvo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykęs debiutinės Renatos Karvelis poezijos knygos „Moteros“ pristatymas. Su autorės improvizacija – iš žiūrovo paimto interviu, skaitymu vaidmenimis, juoku. Ir, aišku, nenoru skirstytis renginio pabaigoje.
Išsineria kaip gyvatė
Renata Karvelis – žmogus-orkestras: poetė, rašytoja, muziejininkė, kultūros žurnalistė, renginių (tarp jų ir slemo – perfomatyvios poezijos) organizatorė ir vedėja, edukatorė, Lietuvos kultūros tarybos ekspertė ir kt.
„Kaip tikra moteris, multitaskinu (darau kelis darbus vienu metu – aut. past.) ir mokausi”, – šypsosi.
Kaip ir sako debiutinės poezijos knygos pavadinimas, čia rasime tekstus apie moteris ir moteriškumą.
„Rankraštis archyve sukosi gana ilgai. Iš pradžių buvo poetinio performanso dalis. Paskui pradėjau galvoti apie knygą ir jos konceptą, ruošti leidyklai. Vertinti daviau eksperčių grupei – skirtingo amžiaus moterims. Sulaukiau jų reakcijų. Vėliau rankraštį papildžiau grafiniais eilėraščiais – jie mano knygoje naujausi. Su leidykla kreipėmės į Lietuvos kultūros tarybą, gavome finansavimą, išleidome”, – knygos gimimo procesą pasakoja R. Karvelis.
Redaguoti padėjo poetė Lina Buividavičiūtė ir prozininkė Lina Simutytė.
„Man buvo iššūkis prileisti prie savo kūrybos ir leisti ją pjaustyti gabalais. Visgi kai kurių tekstų atsisakiau. Priežastis paprasta – skirti slemui (garsiai skaityti) sunkiai įsiknygina, – teigia Renata.
Į akis krintantis rožinis viršelis gyvatės raštu neatsitiktinai moteriškas.
„Grafiniu dizainu rūpinosi Rokas Bilinskas. Studentas ir rašytojas. Tad rasti bendrą kalbą puikiai pavyko. Galvojant apie dizaino variantus jam siunčiau mėgstamų lūpdažių, drabužių spalvas ir raštus. Taip atsirado rožinė ir balta. Viršelis atsiveria ir kaip gyvatė išsineria”, – sako.
Visada žmogus
Kokios moterys „Moterose”? Šiuolaikiškos ir su sovietiniu šleifu. Sutrikusios ir ieškančios. Išsilavinusios ir atlyginimą gaunančios „į vokelį”. Drąsios ir veidmainės. Konkurentės ir egoistės. Atliekančios įvairius vaidmenis, atitinkančios stereotipus ir iš jų išsivadavusios. Bandančios būti lyderės vyriškame pasaulyje.
„Poezija nėra dokumentika. Mūsų atmintis veikia selektyviai. Štai ir po šio susitikimo kiekvienas išeisime su skirtingais prisiminimais. Tad knygoje – MANO požiūris, matymas. Kita vertus, kiekvienas eilėraštis turi savo prototipą”, – tvirtina R. Karvelis.
Tekstuose – šiuolaikinio pasaulio detalės, vyrų ir moterų nelygybė, ironija, humoras ir prasmės sukiniai.
Autorė sako per kūrybą kalbanti su skaitytoju, bandanti suvokti realybę, pagaliau moters vietą visuomenėje. Ši aktyvią moterį mato kaip save atidavusią darbui. Renatos įsitikinimu, geri visi gyvenimo variantai – ir pasirinkimas būti namų šeimininke. Svarbu, kad moteris jaustųsi laiminga ir užtikrinta.
„Pristatydama knygą „Moteros” keliauju po Lietuvą. Tos kelionės jau keičia mano požiūrį į moteriškumą, feminizmą. Dabar visada sakau: man svarbu žmogaus teisės – ir vyrų, ir moterų. O pati visada esu žmogus, moteris – tik intymioje (šeimos) erdvėje”, – sako R. Karvelis.
*****
R. Karvelis knygą „Moteros“ kviečiame užsisakyti mūsų bibliotekoje arba www.ibiblioteka.lt
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
