Rugsėjo 4–6 dienomis Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos specialistės Irmina Girnienė ir Greta Diliūnaitė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Šiaurės šalių bibliotekos kartu 2024“, vykusioje Helsinkyje. Lietuvos bibliotekų atstovai joje dalyvauti, skaityti pranešimus ir dalintis savo patirtimi buvo pakviesti pirmą kartą. Konferencijoje šiais metais pagrindinis dėmesys buvo skiriamas medijų ir informaciniam raštingumui bei skaitymo skatinimo iniciatyvoms, pabrėžiant jų svarbą šiuolaikiniame visuomenės ugdyme.
Kitoks knygų klubas
Pagrindinis pranešėjas, Kriticos Mwansa (Belgija), pristatė pranešimą apie knygų klubą, kuriame nėra būtina perskaityti knygas. Pranešimo metu buvo išsamiai aptarta tokio knygų klubo koncepcija. Jo organizavimo metodai yra laisvi, kūrybiški ir skatinantys bendravimą bei socialinę integraciją tarp įvairių kultūrinių mažumų ir bendruomenių. K. Mwansa pažymėjo, kad nors knygų klubo pavadinimas leidžia manyti, kad čia laukiami ir neskaitantys, lankytojai, pradėję dalyvauti klubo susitikimuose, pamažu atranda skaitymo džiaugsmą, dalijasi knygų rekomendacijomis ir įkvepia kitus imtis knygų. Šis knygų klubo formatas sulaukė didelio konferencijos dalyvių susidomėjimo, o po pranešimo kilo nemažai klausimų, kurie vėliau peraugo į diskusijas kūrybinėse dirbtuvėse.
„Džiaugiamės turėję galimybę susipažinti su konkrečiomis komunikacijos strategijomis, skirtomis pasiekti neskaitančius per socialinius tinklus, ir sužinoję, kodėl svarbu skatinti skaitymą pasitelkiant aktualias visuomenėje vyraujančias mados, žiniasklaidos ir socialines tendencijas,“ – patirtį apibūdina G. Diliūnaitė.
Gilusis skaitymas ir įtraukimas
Skaitmeninėms medijoms užimant vis daugiau vietos visuomenės gyvenime, bibliotekoms tenka prisitaikyti ir atliepti skaitytojų poreikius suteikiant erdves bei siūlant veiklas, kurios padėtų maksimaliai išnaudoti laiką, skirtą skaitymui.
Apie vieną tokią naują paslaugą sužinota iš Joannos Pacula (Norvegija) pranešimo apie gilųjį skaitymą. Šis metodas, padedantis suvaldyti informacijos pertekliaus krizę, sėkmingai taikomas Norvegijos Bergeno bibliotekoje. Giliojo skaitymo metodas taikomas tylioje bibliotekos erdvėje iki dvidešimties žmonių grupėje, kai nenaudojami jokie mobilieji įrenginiais, o užsiėmimas trunka mažiausiai keturias valandas.
„Išklausę šio metodo pristatymą, svarstėme, ar tokios paslaugos sukūrimas ir įveiklinimas būtų reikalingas Panevėžio regiono bibliotekose,“ – pastebi I. Girnienė.
Suomijos atstovai pristatė savo šalies bibliotekų praktines patirtis sprendžiant vaikų/ jaunimo skaitymo skatinimo ir informacinio raštingumo nelygybės/atskirties problemas. Bendradarbiaujant su mokslininkais buvo sukurtas trijų suinteresuotų grupių bendradarbiavimo modelis: bibliotekininkų, ugdymo specialistų ir vaikų/jaunuolių tėvų. Ypatingas dėmesys buvo sutelktas šių grupių švietimui. Sukurtas bibliotekų specialistų, dirbančių su vaikais ir jaunuoliais, vidinis bendradarbiavimo tinklas, vykdyti mokymai. Minėti sprendimai davė teigiamų rezultatų skaitymo atskirties mažinimo srityje.
Ekologinis raštingumas
Išskirtinę vietą Šiaurės šalių bibliotekose užima bibliotekų veiklos, skatinančios visuomenės ekologinį raštingumą ir aktyvų pilietiškumą. Bibliotekos šiam tikslui pasitelkia įvairias švietimo ir socialinių akcijų programas. Organizuojami susitikimai su aplinkosaugos ir ekologijos specialistais, vykdomos daiktų mainymosi akcijos, lentynos pildomos leidiniais aplinkosaugos tema. Viena išskirtinių, itin visuomenę įtraukianti ir susidomėjimą skatinanti, veiklų Suomijoje – tam tikras iššūkis aplikosaugos tema, kurį įveikęs asmuo gauna „Aktyvisto diplomą“. Iššūkiai vaikams ir suaugusiems skirtingo lygio: nuo kvietimo perskaityti knygą ar straipsnį aplinkosaugos tema iki kvietimo dalyvauti protesto akcijoje, skirtoje palaikyti aplinkosaugos aktyvistus.
Medijų ir informacinis raštingumas
Konferencijos dalyvės iš Panevėžio džiaugėsi tarp Šiaurės šalių bibliotekų pranešimų išgirdę ir kolegės iš Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Žydrūnės Tichanavičienės pranešimą apie medijų ir informacinio raštingumo programos įgyvendinimą Lietuvos bibliotekose.
Pranešime buvo ypatingai akcentuojamos bibliotekų iniciatyvos, skirtos didinti visuomenės gebėjimus kritiškai vertinti ir naudoti medijas, pabrėžta bibliotekininkų svarba šioje švietimo srityje. Pastebėta, kad bibliotekininkai mūsų šalyje organizuoja įvairius mokymus gyventojams, kuriuose aptariami tokie svarbūs aspektai kaip patikimų informacijos šaltinių atpažinimas, dezinformacijos pavojai bei skaitmeninių technologijų naudojimas kasdieniame gyvenime.
Didžiausią auditorijos susidomėjimą sulaukė Ž. Tichanavičienės pristatyta inovatyvi medijų ir informacinio raštingumo iniciatyva – „Cookie Truck“ furgonėlis. Šis mobilus švietimo įrankis yra skirtas keliauti po Lietuvos bibliotekas ir suteikti gyventojams galimybę dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, kurie didina jų medijų raštingumą. Po pranešimo netrūko klausimų iš auditorijos – dalyviai buvo ypač smalsūs dėl „Cookie Truck“ paskirties ir jo teikiamų naudų. Buvo klausiama apie furgonėlio naudojimo praktikas, apie tai, kaip tokia iniciatyva gali padėti mažinti informacijos spragas ir užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų pasinaudotų skaitmeninėmis žiniomis ir įgūdžiais.
„TikTok“ – pritraukti vaikus ir jaunimą
„Nors socialinio tinklo platformos „TikTok“ naudojimas Lietuvoje valstybinėse įstaigose dažnai sulaukia skeptiško vertinimo, yra vertinga susipažinti su kitų Šiaurės šalių bibliotekų patirtimi šioje srityje“ – pastebi konferencijos dalyvės.
Pavyzdžiui, Estijos bibliotekų sėkmė naudojant „TikTok“ skaitymo skatinimui ir bendruomenės įtraukčiai gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu. Kelli Pullisaar, Estijos atstovė, pasidalino patirtimi apie tai, kaip aktyvus turinio kūrimas šioje platformoje reikšmingai padidino bibliotekos lankomumą bei sustiprino jos matomumą socialinėse medijose. Ji pažymėjo, kad „TikTok“ tapo itin veiksminga priemone pritraukiant vaikus ir jaunimą – šias amžiaus grupes, kurios dažniausiai sunkiausiai įsitraukia į tradicines bibliotekų veiklas. K. Pullisaar akcentavo, kad ši platforma suteikia galimybę bibliotekoms ne tik komunikuoti kūrybiškai ir įdomiai, bet ir formuoti teigiamą bibliotekos įvaizdį jaunesnei kartai.
Kitos patirtys
Vizito dalyvės turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Helsinkio miesto bibliotekų tinklu. Aplankytos Myllypuro ir Kalasatama bibliotekos, kuriose susipažinta su šių bibliotekų darbo specifika ir teikiamomis paslaugomis. Taip pat aplankytos ir kitos miesto kultūros ir švietimo įstaigos – Helsinkio miesto muziejus ir Perho kulinarijos, turizmo ir verslo kolegija.
Konferencijos metu įgytomis žiniomis ir gerąja patirtimi planuojama pasidalinti su bibliotekos kolektyvu ir Panevėžio regiono bibliotekų specialistais.
Stažuotė finansuota Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo
projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšomis.