„Penkių kūrėjų kelias“ patirtas kaip emocinė būsena

Moteris rodo ranka į knygų lentynas būrelio klausytojų fone namų aplinkoje

Trys Panevėžio krašto kultūros įstaigos susibūrė įprasminti Europos paveldo dienas ir garsias krašto asmenybes kultūros kelyje „Penkių kūrėjų keliu“.

Keliauti po Panevėžio, Biržų ir Rokiškio kultūros objektus pakvietė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės-Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka bei Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras. Į kelią vyko bendradarbiaujančių bibliotekų vadovai, krašto savivaldybių atstovai, turizmo ir komunikacijos specialistai.

Pirmoji kultūros kelio stotelė buvo Panevėžyje režisieriaus Juozo Miltinio memorialiniame bute. Panevėžio apskrities Gabrielės-Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Angelė Mikelinskaitė kelio dalyviams papasakojo apie režisieriaus meno kūrinių kolekciją, gurmaniškus pomėgius ir ritualus, jo mėgtas geltonas rožes. Supažindino su asmenine režisieriaus biblioteka, stebinančia kalbiniu ir teminiu įvairumu, su įrašais knygose, atskleidžiančiais knygos kelią į savininko namus, knygų siuntėjų ir režisieriaus ryšius.

Toliau kultūros kelias vedė į Juozo Miltinio dramos teatrą. „Įžengiame į teatrą žiūrovui įprastai – pro pagrindines duris. Praeiname vestibiulį, stabtelime fojė, įžengiame į žiūrovų salę, kad įsitikintume, kaip joje visa aplinka suprojektuota dėmesį sutelkiant į sceną. Praeiname pro grimo kambarius, rūbų sandėlį, praveriame režisieriaus kabineto duris, antro aukšto fojė balkonais pro buvusią kavinukę išeiname link Mažosios salės – J. Miltinio antradieninių susitikimų su aktoriais vietą. Nuo jos žemyn pro klubinę pastato dalį į Laisvės aikštę. Mus pasitinka skulptoriaus R. Midvikio įamžinto J. Miltinio skulptūra,“ – pasakoja A. Mikelinskaitė.

Kitas kelionės tikslas – Biržai. Indra Drevinskaitė, Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro bibliotekininkė, pasakojo apie šio krašto kultūros objektus, susijusius su Jonu ir Adolfu Mekais.

Kelio dalyviai lankė Evangelikų reformatų bažnyčią. Stabtelėjo prie klebonijos, kurioje gyveno reformatų kunigas Povilas Jašinskas, Jono Meko mamos brolis. Šio namo palėpėje jis priglaudė Joną su Adolfu. Pro mažą palėpės langelį, kaip ir tada, atsiveria vaizdas į Širvėnos ežerą ir Astravo dvarą. Evangelikų reformatų bažnyčioje kunigas Rimas Mikalauskas papasakojo apie tikėjimo ištakas, istoriją ir skirtumus nuo katalikų tikėjimo.

Kultūros keliui pasukus link Mekų gimtųjų Semeniškių, čia pasitiko skrybėlėtas akmuo, įamžinęs Mekų gimtosios sodybos vietą. Semeniškių kapinaitėse aplankytas Mekų šeimos kapas, kur palaidotas ir Jonas Mekas. Alės Podėnienės sodyboje apžiūrėta patefonų ir vinilinių plokštelių ekspozicija, pasivaišinta Jono Meko mėgtais bulviniais blynais.

Toliau „Penkių kūrėjų kelio“ maršrutas vedė į Rokiškį. Šią maršruto atkarpą pristatė Juozo ir Alfonso Keliuočių centro pirmininkė Alicija Matiukienė. Ji papasakojo apie Juozą Keliuotį ir jo leisto nepriklausomos Lietuvos žurnalo „Naujoji Romuva“ indėlį tarpukario Lietuvos kultūrai, apie brolio Alfonso bendradarbiavimą žurnale ir bendrai nuveiktus darbus. Apie jų išlikusią sodybą Joniškio vienkiemyje, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnaziją, kurioje mokėsi Juozas Keliuotis.

Kelionė kūrėjų keliu baigta Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centre. Kelio dalyviai vyko ir į Juozo Keliuočio literatūrinės premijos teikimo ceremoniją. Jos 18-asis laureatas – kraštietis, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Miknys.

„Penkių kūrėjų kelias“ įprasmina iškilias šio krašto asmenybes, kurių nuveiktų darbų dėka iš šių Lietuvos miestų skleidžiasi garsas į pasaulį. Šis kelias ne tik geografinis matmuo, bet ir emocinė būsena, kurią kiekvienas juo keliaudamas išgyvena savaip. Keliaukime šiuo keliu, kad ne tik sužinotume, bet ir patirtume,“ – dalinasi kelio įspūdžiais A. Mikelinskaitė.


Europos paveldo dienoms „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“ paminėti skirtas sertifikuoto regioninio kultūros kelio „Penkių kūrėjų kelias“ vyko š.m. rugsėjo 6 d. Bendradarbiaujantys partneriai – Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės-Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir nevyriausybinė organizacija (NVO) Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras. 

Kultūros kelio sertifikatas suteiktas kultūros paveldo departamento prie Lietuvos kultūros ministerijos 2024 m. kovo 20 d. 

Gintaro Lukoševčiaus nuotraukose – kultūros kelio Panevėžyje akimirkos