Režisieriaus Juozo Miltinio 117-ųjų gimimo metų proga J. Miltinio memorialiniame bute atidaryta Kęstučio Vaičiulio (1950–2023) tapybos darbų paroda „Juozo Miltinio mokiniai“. Eksponuojami trys aktorių, J. Miltinio mokinių, portretai – Vaclovo Blėdžio, Kazimiero Vitkaus ir Romualdo Urvinio.
Portretų autorius Kęstutis Vaičiulis – teatro dailininkas, scenografas, J. Miltinio dramos teatre ilgą laiką (1975–1991) dirbęs vyriausiuoju dailininku.
„Tai ne tik aktoriai, J. Miltinio spektakliuose įkūniję įsimintinus personažus, bet ir išskirtinės asmenybės. Vaclovas Blėdis – artimiausias J. Miltinio bendražygis, daug prisidėjęs prie J. Miltinio atminimo įamžinimo. Kazimieras Vitkus, be aktorystės, fotografavo, dokumentavo Panevėžio teatro gyvenimą ir jį suarchyvavo. Jo dėka turime unikalų palikimą – teatro archyvą. Romualdą Urvinį su J. Miltiniu siejo bendras dailės ir meno pomėgis,“ – pasakojo parodos organizatorė Angelė Mikelinskaitė.
Parodą surengti mintis kilo fotomenininkui Stanislovui Bagdonavičiui. Jis sakė: „Tai proga dar kartą priminti, kad Panevėžys – miestas su teatro įdagu, keliaujančiu per menininkų kartas“. Tokį teatrinį įdagą kaip panevėžietis, pažinojęs J. Miltinį, jo aktorius, turi ir jis.
Paveikslų savininkas Bronislovas Grucė pasakojo, kaip paveikslus pamatė bičiulio Kęstučio palėpėje aprūkusius dūmais. „Juos nuvalėme, sutvarkėme. Dabar juos saugau savo privačioje kolekcijoje,“ – kalbėjo mecenatas.
Renginyje dalyvavo ir skulptoriaus Juozo Šlivinsko, Kęstučio Vaičiulio bičiulio, žmona Birutė Šlivinskienė. Ji dalinosi prisiminimais apie Juozą Miltinį: „Mes Miltinį mename kietą, negailestingą, reiklų. Mano atmintyje, lankantis šiuose namuose, išliko kitas jo paveikslas – dėmesingas, pagarbus, besilaikantis etiketo. Ne saldus, bet nuoširdus. Ir atsisveikinimas – Au revoir, Monsieur.“
Kęstutis Vaičiulis į Panevėžį atvyko po studijų 1975 m. Juozo Miltinio kvietimu. Nuo pat atvykimo pradžių dirbo Panevėžio dramos teatre vyriausiuoju dailininku.
Bendradarbiaudamas su J. Miltiniu sukūrė scenografijas paskutiniesiems jo režisuotiems spektakliams – R. Samulevičiaus „Laukimui“, Sofoklio „Edipui Karaliui“, J. Josadės „Tardytojui“, B. Sruogos „Pavasario giesmei“, W. Faulknerio, A. Camus „Rekviem vienuolei“. Taip pat apipavidalino Vaclovo Blėdžio pastatymus, dirbo su kitais režisieriais – Juliumi Dautartu, Algimantu Pociūnu, Rimantu Teresu, Linu Marijum Zaikausku. Vėliau kūrybinį gyvenimą susiejo su Panevėžio teatru „Menas“, sukūrė scenografijų Panevėžio muzikinio teatro spektakliams.
Parodą Juozo Miltinio namuose lankykite iki spalio 31 d.
