Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatyta istoriko, laidų kūrėjo, pilietinių iniciatyvų dalyvio prof. dr. Alfredo Bumblausko knyga „Lietuvos kryžkelės. Istorijos etiudai“.
Susitikime bibliotekoje A. Bumblauskas juokavo, kad knyga „per stora, kad būtų verta skaityti“. Storumas, anot jo, yra labiau demonstratyvus – parodyti, kad ir jis gali parašyti tokią didelę knygą, nors ne visada to reikia. Istorikas pabrėžė, jog knygoje svarbiausia idėjos, formulės, o ne vien tik faktų rinkiniai, nes sausos faktų krūvos neatskleidžia esmės.
Knygoje „Lietuvos kryžkelės. Istorijos etiudai“ analizuojami istoriniai Lietuvos lūžiai, reikšmingų asmenybių įtaka. Kalbama ir apie S. Daukantą, kuris pirmasis suformulavo idėją apie lietuvių laisvę ir dorybes, ir apie J. Basanavičių, Maironį, Vytautą Didįjį, tapusius lietuvybės pamato simboliais.
Pasak A. Bumblausko, istorikas turi tarnauti dabarties pažinimui, nes istorijos tikslas yra padėti suprasti, ką reikėtų daryti dabar.
Štai keletas knygos autoriaus minčių:
„Yra piktnaudžiaujama mokslinėmis storomis knygomis, jėzuitai gindavo tezes, o ne faktų krūvas.“
„Istorikas yra ne tas, kuris žino daug faktų. Tie, kurie žino daug faktų, yra „faktokrapščiai”. Nuobodu. Reikia kalbėti formulėmis, tezėmis, idėjomis. Tuo remiantis aš pabandžiau tokią knygą sudėlioti.“
„J. Basanavičius tikėjo dorybėmis. Maironis nepabrėžė dorybių ar nedorybių.“
„A. Šapokos istorija perleidžiama. Jei nori būti lietuvis, skaityk A. Šapokos istoriją.”
„Lietuvos istorija yra įvairiaspalvė, ją turi ir katės, ir naktipuodžiai.”
„Istorikas turi tarnauti dabarties pažinimui. Prezentizmas yra akcentas. Tu turi duoti atsakymus, ką daryti dabar.” („Prezentizmas – istorinio tyrimo metodas, paremtas praeities įvykių, faktų, požiūrių vertinimu remiantis dabarties idėjomis“.)
A. Bumblauskas atskleidė ir dar vieną temą, kuria domisi – apie kates Lietuvos istorijoje. Jas įvardino kaip civilizacijos nešėjas, saugumo, jaukumo, šilumos ir artumo simbolį.
Prieš renginį bibliotekoje profesorius lankėsi Juozo Miltinio memorialiniame bute. Žavėdamasis J. Miltinio asmenybe, darbais, kultūriniu palikimu, įspūdingu repertuaru matė didelę vertę miestui turėti tokią autentišką režisieriaus atminties vietą.
Susitikimas bibliotekoje – projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje” dalis. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos 👇
Agnės Deresevičiūtės nuotraukos iš vizito į Juozo Miltinio memorialinį butą 👇
