Galvojimai.
Mano: 1. Kada žmogus prinoksta taip ramiai pasitikėti savimi, kad jam „nieko tokio”, jei skaitytojui ir nepatiks jo debiutinė knyga? 2. Nebijo apsinuoginti, nes puikiai suvokia, kad didžiausias ir negailestingiausias teisėjas sau yra jis pats? Arba Tas, kurį vadiname skirtingais vardais? Jokiu būdu ne kiti žmonės. 3. Nuostabu, kada su metais įgyjamos patirtys nepaverčia pernelyg rimtai į viską žiūrinčiu, susireikšminusiu teisuoliu ir nuoboda, neišgaruoja pasiutimas.
V. Tapinienės galvojimai, gyvenimas su sodželkomis prisiminimų blyksniuose. Asmeninis kelias, o kartu – neišvengiamai – šuoliai Lietuvos istorijos kalnais ir pakalnėmis. Nes viskas susiję. Apie laimėtus pralaimėjimus ir pralaimėtas pergales.
Nuo alpti pamėgusios močiutės dvarininkės, nuo tremties Sibire su kūdikiu ant rankų parėjusios mamos, namų, kurių nebuvo, išdykusios vaikystės, sovietmečio klaikumos iki randuotos meilės L. T. istorijos, mokinių, vaikų, anūkų, Sigito Gedos, Regimanto Adomaičio, Rimanto Šavelio, Laimos Abraitytės ir Venecijos.
Prisiminimai – šviesūs, su humoru ir tie, kuriuos „tinka maišyti su eilėraščiais, su migdomaisiais, kava, alkoholiu bei ašarom”. Tyli, rami, neprikišama išmintis, tolerancija ir supratimas, kad gyvenimas turi ribas. Santykiuose irgi. Kad net ir meilei reikia pauzių. O du žmones kumštyje gali laikyti net ir trenktos priežastys.
O kaip mėgstantis skaityti žmogus V. Tapinienei esu dėkinga dar ir už pabaksnotą knygų sąrašiuką. Už primintą/vėl atrastą/dar neskaitytą Marcelijų Martinaitį, Henriką Radauską, Donaldą Kajoką, Šolom Aleichemą, Fernando Pesoa, Eveliną Daciūtę, Arturą Lundkvistą ir kt.
Vienas malonumas, ir tiek.
*****
V. Tapinienės knygą kviečiame užsisakyti I.Bibliotekoje, o į susitikimą su autore – jau birželio 13 d. 17.15 val. Iki pasimatymo!
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
