„Kaip kitos valstybės gali didžiuotis savo karalienėmis ar širdžių princesėmis, taip mes galime džiaugtis Chodakauskų seserimis“, – knygos „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ pristatymo renginyje teigė autorė istorikė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė.
Štai keletas įdomybių apie šias iškilias asmenybes, modernų, lietuvybę puoselėjantį jų auklėjimą, studijų metus, šeimyninį bei visuomeninį gyvenimą.
AŠ – LIETUVĖ. „Kaip dauguma bajorų šeimų, Chodakauskai kurį laiką nekalbėjo lietuviškai. Vaikai su tėčiu kalbėdavosi lenkiškai, o su motina – vokiškai. Lūžis įvyko jiems susipažinus su Jonu Jablonskiu ir kitais švietėjais – šeimoje pradėta vartoti lietuvių kalba. Chodakauskų dukra Jadvyga Tubelienė savo prisiminimuose rašo:
„J. Jablonskiui vasarojant šeimos namuose, būdama vos 8-erių, jo paklausiau:
– Aš – lenkė ar lietuvė?
J. Jablonskis savo ruožtu pasiteiravęs:
– O kaip tu jautiesi?
– Aš lietuvė.
– Tai ir būk, – pasakęs J. Jablonskis.“
Kaip matote, tas milžiniškas lūžis mūsų širdyse ir protuose, kokiai tautybei save priskirsime, įvyksta labai paprastai.“
UNIVERSITETAS. „Chodakauskai stengėsi suteikti išsilavinimą visiems vaikams. Deja, vyresnioji sesuo Sofija neturėjo galimybių mokytis universitete, nes tuo metu Rusijos imperijoje moterims nebuvo leidžiama studijuoti. O štai 7 m. jaunesnė Jadvyga tokią galimybę jau turėjo, todėl po gimnazijos pareiškė: vyks į Sankt Peterburgą ir studijuos meną. Tėvai studijuoti leido, bet pasakė: dailininkas – ne profesija. Tuomet Jadvyga nusprendė mokytis istorijos ir tapo tokia puikia studentė, kad profesoriai nusprendė, jog ji turėtų tapti dėstytoja.“
IŠ MEILĖS. „XIX a. vid. Vakarų Europoje nuvilnija mintis, kad kiekvienas turi prigimtinę laisvę pats kurti šeimą. Todėl Chodakauskų dukra Sofija jau tuokėsi iš meilės – su savo mylimuoju Antanu Smetona. Po 1904 m. vykusių vedybų jų namai tampa aktyviu lietuvybės židiniu. Jie kaipmat suranda kitų draugų lietuvių, jungiasi į įvairias lietuviškas draugijas.
Kaip rašo amžininkai, Vilniuje veikia keliolika lietuviškų draugijų: Mokslo draugija, Lietuviško teatro, Knygos mylėtojų, Kultūros, Dailės draugijos. Praktiškai visose lietuviškose draugijose dalyvavo A. Smetona su žmona Sofija“.
ŽMONOS ĮTAKA. „Šiandien LR prezidento kanceliarijoje dirba dešimtys patarėjų: kultūros, saugumo, žemės ūkio ir kitais klausimais. Tuo tarpu prezidentas A. Smetona neturėjo nė vieno patarėjo – jam visais klausimais patardavo žmona Sofija. Moters komunikabilumas, mokėjimas bendrauti bei judviejų lietuvybės puoselėjimas įtakojo, kad A. Smetona tapo autoritetingiausiu lietuvių inteligentijos atstovu bei prezidentu.“
NEPAISĖ PRINCIPO. „Tarpukariu mada buvo ypač svarbu. Vyravo nerašyta taisyklė: jei pobūvyje kartą vilkėjai suknelę, atiduok ją tarnaitei. Bet S. Smetonienė nepaisė šio principo. Tuo pačiu kostiumėliu ji buvo užfiksuota keliuose vizituose ir skirtingomis progomis. Gali būti, kad taip taupė. Beje, Sofija stiliaus patarimų semdavosi iš sesers Jadvygos: ji buvo to meto stiliaus ikona, labai graži, visuomet elegantiška. Domėjosi Paryžiaus madų tendencijomis.“
MADOS DIKTATAS. „Šiais laikais esame liberalūs mados atžvilgiu, o anuo metu vyravo mados diktatas. Kai pasirodo naujos formos skrybėlė, visos turi tokią įsigyti, priešingu atveju, atrodysi nekaip.“
UNIFORMA MADISTĖMS. „Chodakauskaičių pusseserė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė pyko, kad inteligentės naujiems drabužiams švaisto tūkstančius, todėl pasiūlė įvesti kuklesnę uniformą. Juk Lietuva tik kuriasi – nereikia tiek išlaidauti. Bitės pasiūlymas didelio atgarsio nesulaukė, bet daug kam patiko mintis tautinį kostiumą prilyginti vakariniam apsirengimui. Juk ir dėvėti galima ne vieną kartą, ir būtų atiduodama pagarba lietuvybei. Fotografijose vėliau matome: vienos moterys – S. Smetonienė, J. Tubelienė, kitos karininkų žmonos – dėvi tautinius drabužius, o kitos – vakarines sukneles. Ir visos atėjo pasiruošusios“.
JAV. „Būdami Niujorke, A. Smetona su žmona svarstė, kad bus naudingi Lietuvai, kovos dėl nepriklausomybės, tačiau buvo daugybė kliūčių. Jas kėlė komunistus palaikantys lietuviai, kurie kaltino prezidentą dėl pasitraukimo, buvusio autoritarinio valdymo. Darė viską, kad A. Smetona liktų nuošaly.“
TRAGEDIJA. „A. Smetona gyvenimą baigė užtroškęs gaisre. Vėliau vykusiame Amerikos lietuvių Seime iš anksto jo parengtą svarbią kalbą pasakė žmona Sofija“.
PALANGA. „Tarpukario Lietuvoje, sekant Vakarų Europa, buvo skatinamas vietinis turizmas, kad sunkiai uždirbti litai nebūtų išvežami į užsienį. Populiariausi to meto kurortai – Birštonas ir Palanga. Prezidentas Smetona su šeima buvo geriausi Palangos ambasadoriai: vos prezidentas susiruošdavo ten atostogų, „Lietuvos aide“ iškart rašoma: „Prezidentas išvyksta į Palangą“. Palanga kaip kurortas 4 deš. tapo labai populiarus ir iš aptriušusio žvejų, gintaro apdirbėjų kaimelio per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius virto puikia vasaros atostogų vieta. Pagrindinė poilsiautojų atrakcija, pasivaikščiojimų vieta buvo parkas.“
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
