Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką aplankė ir naujausią knygą „Verkianti bronza“ pristatė rašytojas, poetas, dramaturgas Rolandas Rastauskas.
Kompozitoriaus Kristupo Bubnelio pianino akordų palydėti kalbėjomės apie keliones ir klajones, skirtumus tarp keliautojo ir turisto. Kaip po pasaulį besiblaškantis nenuorama apgauna likimą.
Štai keletas Rolando Rastausko minčių iš knygos „Verkianti bronza“:
„Keliautojas mato tai, ką mato. Turistas mato tai, ką atvyko pamatyti.“
„Esama vienos turisto ir keliautojo perskyros. Turistas turi bilietą atgalios, jis netgi ne visada suspėja iškrauti lagaminą, brutaliausia prasme jis visada kelionėje dėl varnelės, dėl nuotraukos šalia vieno iš Pasaulio stebuklų ar krokodilo nasrų. Tuo tarpu keliautojas perka bilietą tik į vieną pusę, tačiau toji pusė yra naujas atskaitos taškas, kuriame per ilgai neužsibūna nei kūnas, nei žvilgsnis, nei siela. O jeigu jie užsibūna, tai niekada sau ar ypač kitiems neprisipažįsta užsibuvę.“
„Kažkas kelionių aistrą yra pavadinęs mėginimu pabėgti nuo mirties. Ponia M. ateina su dalgiu į tamstos namelius, o šeimininko nėra namie. <…> Kur dėti dalgį?“
„Keliautoją gena ne smalsumas ir ne snobizmas, o atsivėrusi dykuma. <…> Niekada nepamiršiu vienos frazės, sukrėtusios mane paauglystėje: „Keliaujama tam, kad sutiktumei žmones, kurie nemano pažįstą tave kiaurai.“ Štai dėl ko vaikai bėga iš namų. Nuo tėvų jiems nukaltų pažinimo grandinių, nuo žudančio gimdytojų, vėliau – mokytojų, bendradarbių, viršininkų – atsainumo, atmetančio bet kokią nuoširdaus dialogo galimybę.“
„Keliaujama labai įvairiais tikslais – pabėgti nuo kitų arba savęs, patirti tam tikrą egzotinį nušvitimą, užkariauti arba patikrinti savosios geografijos pranašumą prieš masines turizmo formas. Arba tiesiog keliauti be tikslo, bastytis.“
„Klausimas „Ką aš čia veikiu?“ iš tiesų reiškia „Ką ši vieta veikia su manimi?“.
Knygą „Verkianti bronza“ užsakykite iBiblioteka.lt arba teiraukitės bibliotekoje.
Susitikimas – projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje” dalis. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
