Galima drąsiai konstatuoti, kad praėjęs savaitgalis Panevėžio (o kartu Lietuvos) kultūriniame gyvenime buvo legendinio aktoriaus, Juozo Miltinio mokinio Donato Banionio (1924–2014) atminimo dienos.
Panevėžyje, šalia Juozo Miltinio dramos teatro, nuo 2016 m. puoselėjamą svajonę tikrove pavertė Donato Banionio fondas. Čia, tarp aktorės Eugenijos Šulgaitės pasodintų medžių, šalia buvusio aktoriaus grimo kambario langų, iškilmingai atidengta Donato Banionio skulptūra.
Kūrėjas palieka pėdsaką
„Panevėžys man davė pradžią, draugus, mokyklą ir kt. Ką jam galiu duoti aš? Dar vieną kultūros tašką. Taip grąžinti bent dalelytę skolos. Dar būtų prasminga, jei Panevėžio miesto savivaldybė sutvarkytų skverelį ir pavadintų Aktorių skvereliu“, – sakė aktoriaus sūnus režisierius Raimundas Banionis.
„Norėjosi kuo paprastesnės, kamerinio pobūdžio skulptūros. Donatas susimąstęs eina į teatrą. Žiūrovui palikta erdvės įsivaizduoti, pasvarstyti, ką jaučia ir apie ką mąsto legendinis aktorius. Kita vertus, yra ir simbolikos. Kūrėjas eina savo keliu ir palieka pėdsaką – kūrybą. Beje, skulptūroje paslėptas ir D. Banionio bendražygės žmonos Onutės vardas“, – savo darbo idėją aiškina skulptorius Klaudijus Pūdymas.
Į renginius legendiniam aktoriui atminti projektu „Galingai įsiliejęs teatro intakas. Kino ir teatro aktoriui Donatui Banioniui – 100“ įsitraukė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Muzikiniame teatre vyko atminimo vakaras, pristatyta kilnojamoji paroda, parodytas Henriko Šablevičiaus dokumentinis filmas „Aš – vargšas karalius“ (1971).
Suvaidinti kaip niekad
„Kalbėti apie Donatą Banionį labai paprasta, kadangi viskas susiveda į viena – Panevėžio dramos teatrą. Ištikimas kūrybai, J. Miltiniui, teatrui. Jo talento šviesa – iš fanatiško atsidavimo. Iš čia – mūsų meilė jam, pagarba jo atminčiai“, – sakė vakaro vedėjas aktorius Albinas Kėleris.
Viena garsiausių šalies teatrologių Daiva Šabasevičienė perskaitė pranešimą „Aktorystės virtuozas. Aktoriui Donatui Banioniui – 100“.
Jos teigimu, D. Banionio talentą atrado J. Miltinis. Būtent šio spektakliuose sukūrė brandžiausius vaidmenis – Jorgeną Tesmaną „Hedoje Gabler“, Vilį Lomeną „Komivojažieriaus mirtyje“, Bopertiui „Šiaudinėje skrybėlaitėje“, Banką „Makbete“, Bekmaną „Lauke, už durų“), Edgarą „Mirties šokyje“.
„Banionis ne kartą yra sakęs, kad gavęs naują vaidmenį nori taip gerai suvaidinti kaip niekad, o paskui jau svajoja apie kitą. Tokį smalsumą lėmė didžiulė gyvenimo aistra. Ir nesvarbu, kokius vaidmenis kurtų – didelius ar mažus – visi ryškūs, nes kiekvieną apdovanojo autentiškais ir giliais išgyvenimais. „Tragiškas kartais gyvenimas, baisus, – yra sakęs, – bet man visuomet norisi polemizuoti, apeliuoti į žmones – reikia nugalėti, žmogus privalo gyventi“, – teigė D. Šabasevičienė.
Teatrologė akcentavo: tokių asmenybių, kurios tuščioje vietoje sukuria gyvybingą teatrą, pasitaiko itin retai. Tuo tarpu J. Miltinio ir jo aktorių epocha tęsėsi net 40 metų, o D. Banionis buvęs ištikimiausias Maestro aktorius.
Jo kraityje – ir apie 100 kino vaidmenų, kai kurie prasimušę pro geležinę uždangą pelnė tarptautinį pripažinimą.
„D. Banionio kūrybos aukso amžius, prasidėjęs dar XX a. viduryje, atvilnijo iki šių dienų ir išlieka tvirtu profesionalaus teatro ramsčiu. Kiekvienam, nors truputį arčiau pažinusiam teatro paslaptis, suprantama, kokį intensyvų ir dvasiškai turiningą gyvenimą tenka gyventi aktoriui. Bet kad ir kaip būtų sunku, aplodismentai ir tūkstančiai kino žiūrovų aktorius tarytum sutvirtina, materializuoja jų dvasinius išgyvenimus. Banionis priklauso kartai, kada aktoriams buvo ranka rašomi laiškai – o jų yra gavęs šimtus. Tai pirmas lietuvis aktorius, žengęs Kanų festivalio raudonuoju kilimu, dalyvavęs vakarėliuose ir kalbėjęsis su Monica Vitti, Federico Fellini, Peteriu Finchu, Claudia Cardinale, Seanu Connery, Mike’u Krügeriu ir kt.“, – įsitikinusi D. Šabasevičienė.
Pamatyti ir išgirsti
Muzikiniame teatre pristatytoje kilnojamojoje parodoje, panaudojus saugomą paveldą ir šiuolaikines technologijas, atskleistas D. Banionio asmeninis ir kūrybinis gyvenimas – teatre bei kine. Atverstą knygą primenančiuose lakštuose – nuotraukos, dokumentai, rankraščiai, korespondencija. Jaukios šeimos akimirkos, oficialūs, šilti ir reikšmingesni susitikimai, įamžintas laikas su kolegomis aktoriais, gastrolėse, portretai, kino ir teatro vaidmenys.
„Ekspozicija ypatinga, išskirtinė tuo, kad žiūrovui suteikiame galimybę ne tik pamatyti, bet ir išgirsti. Jis galės pasiklausyti paties D. Banionio minčių apie J. Miltinį, teatrinę kūrybą, repeticijas. Specialiuose integruotuose TV ekranuose – dar daugiau unikalios dokumentinės medžiagos, dar gilesnė pažintis su šia išskirtine asmenybe“, – teigia projekto vadovė Angelė Mikelinskaitė.
Parodai panaudota dokumentinė medžiaga iš G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos fondų, Lietuvos literatūros ir meno archyvo. Ekspoziciją išvys ne tik panevėžiečiai – ją planuojama pristatyti kituose šalies miestuose.
Atminimo vakaro dalyviams parodytame H. Šablevičiaus dokumentiniame filme „Aš – vargšas karalius“ – D. Banionio gyvenimo Panevėžyje epizodai: teatro repeticijos, spektakliai, laisvalaikis, šeimos gyvenimo nuotrupos.
*****
Kino ir teatro aktorius D. Banionis gimė Kaune 1924 m. balandžio 28 d. Nuo 1941 m. iki 2004 m. Panevėžio dramos teatro aktorius. 1981–1984 m. – teatro vyriausiasis režisierius, 1984–1988 m. – direktorius, meno vadovas. Panevėžio dramos teatre sukūrė per 100 vaidmenų. Nuo 1959 m. vaidino ir kine – tiek Lietuvos, tiek užsienio filmuose. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ ir kt. Panevėžio miesto garbės pilietis.
Programos D. Banionio 100-mečiui paminėti organizatoriai – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Donato Banionio fondas
Projektą „Galingai įsiliejęs teatro intakas. Kino ir teatro aktoriui Donatui Banioniui – 100“ finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
Gintaro Lukoševičiaus nuotraukos
