Bibliotekos rubrikoje „Naujos knygos“, kurioje skaitytojus supažindiname su šiais ir praėjusiais metais mūsų fondus papildžiusia literatūra, šįkart kalbame apie rusų kilmės vokiečių rašytojos Alinos Bronsky romaną „Šukparkis“.
Mylėti Aliną Bronsky, ir tiek.
…17-metė Saša, su šeima emigravusi į Vokietiją, gyvena Frankfurto rusų daugiabutyje. Ne pagal metus protinga, mokosi prestižinėje mokykloje, tačiau nuo kitų laikosi atstu, suvokia esanti kitokia. Saša nieko nebijo. Ją daug kas erzina, ypač kitų žmonių ydos ir kvailumas. Pasiruošusi bet kam išdraskyti akis. O kartu nuoširdžiai myli jaunesnius broliuką ir sesutę. Turi svajonę – parašyti knygą apie mamą ir žiauriai atkeršyti šią nužudžiusiam vyrui…
Aštrus, ironiškas, primygtinis žvilgsnis į atskirą, izoliuotą (save izoliavusią), kažkuriame žmogiškosios plėtros lygyje įstrigusią, viskuo, išskyrus save, nepatenkintą emigrantų rusų bendruomenę, jos „vertybes” ir parazituojančią gyvenseną, šeimos ir tarpusavio santykius. Iššūkių kupiną paauglystę. Pasaulį, kuriame nėra lengva ir niekas nėra tobulas. Atlaidumą ir gebėjimą pamatyti gėrį.
Vienaip skaitytum, jei nebūtų karo Ukrainoje. Dabar negailestingo autorės pjūvio dėka rusų emigrantų būtis, jausena ir mąstymas n-tąjį kartą sukrečia ir šiurpina.
„Šukparkis” – A. Bronsky debiutas. Lietuviškai jau turime „Paskutinę babos Dunjos meilę” ir „Totoriškos virtuvės aštrumus”. Man iki šiol labiausiai patinka antroji.
BET. Mielieji leidėjai, turėkite sąžinės – duokite Bronsky daugiau.
*****
Kviečiame užsisakyti mūsų bibliotekoje arba internetu – www.ibiblioteka.lt
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
