Nors Biržų rajonas nėra didelis, bet net ir tame pačiame kaime vieną kitą žodį žmonės tardavo skirtingai, tai ką bekalbėti apie viso Biržų krašto patarmes. Didžioji (šiaurės vakarų) Biržų rajono dalis priskirta šiaurės panevėžiškiams, o kita dalis – rytų panevėžiškiams, kurie labiau dera su kupiškėnų patarme. Tad nereikia stebėtis, kad vabalninkėnai sako kvietkus su vos juntama – u, o kiti biržiečiai nukerta trumpai – kvietks. Biržiečių tarmės žodžius, posakius, patarles yra užrašę Julius Janonis ir Marija Janonienė. Kalbininkai biržiečių tarmę vadina žaisminga. Prėja uogas (prisirpo uogos), verd terp puodą (puode verda), durys ketэ (užrakintos durys), o kur dar visų biržiečių vizitine kortele tapęs pasisveikinimas – „kū tujė?“ (kaip tu? kaip gyveni?). Arčiau Kupiškio gyvenantys yra patekę į kupiškėnų tarmės įtaką (Kupreliškis, Papilys), jie siaurina kirčiuotą trumpąjį a (vosara – vasara, vokar – vakar). Tarmės – tai to regiono, namų kalba, tai prigimtinė, pati pirmoji kalba.
Prieš keletą metų bibliotekininkės Liuda Prunskienė ir Rita Venskūnienė ėmėsi sudarinėti biržietiškos šnektos ir posakių žodyną, žodynui tarmiškus žodžius siūlė didelis būrys biržiečių, o 2022 m. bibliotekininkė Rita Venskūnienė sugalvojo spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paminėti originaliai – rašant biržiečių tarmės diktantą.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, bibliotekos rankraštyno vedėjas, kraštietis Virginijus Gasiliūnas konsultuodamas teigė, kad biržietišką tarmę užrašyti gal ir yra įmanoma, bet kaip gi vertinti, nes abėcėlėje nėra tokių rašmenų, koks yra biržiečių tarmės tarimas, todėl jis ir davė patarimą – diktuoti biržietiškai, o rašyti bendrine lietuvių kalba. Toks diktantas, ne tik paprastas teksto rašymas, bet ir vertimas, o surasti žodžius, kurie atitiktų tarmiškus – gana sunku. Nemažiau sunkus darbas laukia vertinimo komisijos, kuri jau trečius metus nesikeičia, komisiją sudaro: rašytoja Rugilė Audenienė (pirmininkas), vertėjas Povilas Gasiulis, Biržų rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė Rita Kurganovaitė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorė Vilmantė Vorienė, lituanistė Vlada Balbierienė.
Po pirmojo diktanto rašytojos Rugilės Audenienės, pirmininkavusios vertinimo komisijai, komentaras buvo toks: „Pažaidėme egzaminą, nors išties čia buvo diktantas-vertimas. Patestavome – mes, komisininkai, tekstą irgi pirmą kartą matėm, aš bandžiau dalį jo, diktuojamo, parašyti. Oi, kaip sunku! Yra ką apgalvoti, ne tik diktavimo greitį, bet ir būdą – gal gyvai geriau, kai matome diktuojančio gestus, išraiškas? O gal įrašas yra tai, kas universaliausia? Kas turėtų nusverti vertinant – tarmė, stilius, gramatika? Mane taip nustebino, kad tikrai nelengvą tekstą nemažai kas parašė su nedaug klaidų, gerai išvertė iš biržiečių į bendrinę, ir dar kūrybiškai pažvelgė į jo skambesį. Tekstas nelengvas, taip pat nelengva ir išgirsti, užrašyti biržietiškos tarmės žodžius, o tuomet dar ir juos išversti į bendrinę kalbą, išlaikant vientisumą, skambesį. Per šį renginį pamačiau, kad suaugusiam rašyti diktantą yra ne tik gera proto mankšta, bet ir proga visai kitomis akimis pažiūrėti į tai, ko galbūt nelabai mėgome mokykloje. Ir, aišku – kad galima patiems susikurti šventę netgi rašant diktantą“.
Štai smagiausi dalyvių vertimai iš pirmojo diktanto: „man labai reikia į antrą aukštą“ (viršugryčio), „lietinių sriubą verda“ (zacirka), „spaliai“ (pjuvenos), „siūlų verpstė“, „natos“ (kantyčka), „užsiuodė“, „pakvipo“ (pasmirst), „žentas“ (švogeris), „višta“ (kurkė), „namas“ (ulyčia), „Kairio Adolfina“ (Kairio Adolp), „karves perkelt“ (kartis kur nebūt), „priemenė“ (lazaunė), „matau akyse dešros“ (?). Diktanto „pipiriukas“ – tarmiškas žodis iš Medeikių „fil‘ciukai“, pasirodo, taip buvo vadinami puošti oda vailakėliai, dažniau įspiriami. Sunkesni žodžiai „vituškos“ – vytuvai, daugelis rašė – įtaisas siūlams vyti, tai taip pat buvo teisingas variantas.
Pernai, kai rašėme tarmės diktantą, atsižvelgėme į dalyvių pastabas ir diktantą diktavome gyvai. Įdomiausia, kad diktantą rašo ne tik biržiečiai, bet ir žmonės iš Šiaulių, Pasvalio ir kitų miestų, o jeigu pabandytų parašyti žemaičiai, turbūt jiems būtų nemažas iššūkis. Smagu, kad diktantą, nuotoliniu būdu, rašo po visą pasaulį išsibarstę biržiečiai. Atsiliepimai geri, nes jokia kalba niekada netaps tokia sava ir miela, kaip gimtoji tarmė.
O bibliotekos tikslas visus paskatinti domėtis mūsų prigimtine kalba, biržietiška šnekta, kuriai pradžią davė mūsų tėvai ir proseneliai. Tai tarsi istorijos pėdsakai, vedantys mus į šių dienų laiką, eikime jais ir didžiuokimės, kad esame pažinę savo krašto istoriją.
Šiais metais Biržų rajono savivaldybė, kartu su Jurgio Bielinio viešąja biblioteka, biržiečius pakvietė išrinkti gražiausią biržietišką posakį, kuris atspindėtų biržiečių gyvenimo būdą, humoro jausmą, biržietišką charakterį. Balsavimas vyksta keliais etapais ir truks iki balandžio 30 d. O pats gražiausias posakis bus paskelbtas ir jo pateikėjai apdovanoti biržiečių tarmės diktanto rašymo dieną.
Pasitikdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bei 2024-aisiais minėdami Spaudos atgavimo 120-ąsias metines, kviečiame dalyvauti diktante gegužės 4 d., šeštadienį, 10 val. Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje. Sudarysime sąlygas diktantą rašyti ir nuotoliniu būdu – stebint tiesioginę transliaciją mūsų bibliotekos facebook paskyroje. Šis diktantas – jau trečiasis. Diktantą rašantys dalyviai turės biržiečių tarme perskaitytą tekstą kuo tiksliau užrašyti bendrine lietuvių kalba. Konkurso darbus vertins komisija. Registracija ir informacija: el. p. renginiai.biblioteka@gmail.com, tel. +370 694 44208.
Diktantui pasiruoškite susipažindami su XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės Biržų krašto šnekamosios kalbos žodynu „Taip kalbėjo mūsų senoliai“ bei biržietiškais posakiais, kurį rasite čia.
Parengė Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos bibliotekininkė Rita Venskūnienė
