Tęsiame rubriką „Naujos knygos“, čia – dar vienas įtraukiantis romanas. Vienas iš 5 lietuviškos prozos kūrinių – „Metų knygos“ nominantų. Beje, už savo favoritus galite balsuoti iki balandžio 23 d. Viena iš 2023 m. kūrybiškiausių lietuvių autorių knygų dvyliktuko.
*****
Iš peties.
– Aš bijau, kad ta Opera nesurinks žiūrovų…
– Susirinks tiek, kad salė lūš… Visi ateis pažiūrėti, kaip SaTyrovas laikosi po Me Too, ar nenumetė svorio, ar neprarado talento, ar atėjo su žmona ir ko iš jo būtų galima dar laukti. Žmonėms reikia tikrų emocijų, tikrų dramų, tikrų sulaužytų šonkaulių ir tikro kraujo. Šiais laikais žiūrovų beveik nejaudina joks menas. Juos jaudina tik tai, kaip žmogus, įsipainiojęs į tikrai sudėtingą istoriją, iš jos išsipainios.
Operos ir baleto teatre statoma mažai žinoma Džuzepės Verdžio opera. Netikėtai mirus režisieriui jos imasi skandalistas Safyrovas. Tačiau tai dramos teatro žmogus – jam svarbu ne balsas ir atlikimo kokybė… O dar su savo idėjomis vis įsikiša direktorė, panūdusi libretą aktualizuoti atsižvelgiant į šiuolaikines realijas…
Pasitelkdama žavingą humorą, ironiją, sarkazmą, kritišką žvilgsnį autorė rėžia iš peties. Atverdama užkulisius, kur žymiai įdomiau nei scenoje. Apie dabarties iššūkius, reikalavimus menui ir kultūrai. Kaip gaunami vaidmenys ir jų netenkama. Įtakingus ir mažiau galingus klanus. Apie tai, kaip Kuros tampa Kiuri, čigonės – Gitanomis/Preciozilomis, Vest Indijos inkų palikuonys – irakiečiais pabėgėliais, markizai – morgo vedėjais… Lepias primas ir veikti, o ne virkauti gebančią senąją kartą.
Apie gyvenimą po koronaviruso ir karo akivaizdoje, kai nežinai – „blogiausia priekyje ar užpakalyje”. Apie tai, kad svajoti reikia atsargiai. Nes išsipildžius norams laimingesnis netampi. Su receptu, ko reikia norint menininkui gauti vieną ar kitą premiją.
„Vienintelę prasmę, kokią aš dabar teatre matau, yra ta, kad jūs mirštate ir keliatės… Mirštate ir keliatės, mirštate ir vėl prisikeliate, ir suteikiate žiūrintiems vilties, kad gyvybė yra ne viena, ne dvi ir ne try…”.
U. Radzevičiūtės romane – ir tarsi iššūkis visažiniams kalbininkams bei jų taisyklėms – didžiąja raide rašo ne tik bendrinius žodžius, bet ir įterpia juos žodžio viduryje. O kartu – ne vienas lengvas, smagus pasišaipymas iš savęs.
Taip, knygos pradžia – mažas chaosėlis, tačiau jį autorė suvaldo.
Taip, tik 180 psl. Kitaip ir negalėjo būti, nes neigiamoms emocijoms ir graužačiai geriausia skirti nedaug laiko. Išmintinga.
*****
P. S. Kviečiame užsisakyti mūsų bibliotekoje arba internetu – www.ibiblioteka.lt. Šioje svetainėje galite patys užsisakyti nemokamą atsiuntimą iš kitų Lietuvos bibliotekų.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
