Trečiadienio popietę į Smėlynės biblioteką susirinko tie, kuriems perskaičius Andriaus Kleivos knygas, vis dar kilo klausimų. Ir nors atrodė, kad knygose „Ką veikia Japonija“ ir „Kaip veikia Japonija“ buvo aprašyta pakankamai daug detalių apie tolimą, daugeliui vis dar paslaptingą (salėje buvo tik vienas ten viešėjęs lankytojas) šalį, bet jų autorius buvo pasiruošęs visus supažindinti su faktais, nepaminėtais knygose.
Žinojome, kad Andrius Kleiva atvyko į Vilniaus knygų mugę tiesiai iš Japonijos, tad kai išskleidė prieš susirinkusiuosius Tokijo metro linijų žemėlapį, pasijutome kaip grupė turistų, kuriems gidas pasakoja apie mūsų kelionės maršrutą. Panašiai jautėmės ir viso vakaro metu. Prieš mūsų akis „praplaukė“ moderniausiomis technologijomis apipinti didingi miestai, žydrynę skrodžiantys dangoraižiai, ryškios reklamos, punktualiausi traukiniai, išskirtinio grožio gamta, subtilus gastronomijos pasaulis – visa tai, kas žaismingai susipina Japonijoje, tuo pačiu išsaugant unikalią gamtą ir jaučiant didelę pagarbą ilgaamžei kultūrai bei tradicijoms.
Mus lydėjęs „gidas“, buvęs Paryžiaus politinių mokslų instituto absolventas, tinklaraštininkas, LRT radijo bendradarbis, studijas pratęsęs Tokijuje, o dabar jau kelinti metai ten ir gyvenantis Andrius Kleiva, visos „kelionės“ metu vieną po kito mums tarsi saldainius dovanojo vis įdomesnius faktus.
„Japonija jau daug kam seniai nebe šalis. Ji greičiau tarpgalaktinis fenomenas ir oficialus tarptautinis prekės ženklas, reprezentuojantis utopiją“, – sakė mūsų svečias.
Tai ar iš tiesų japonai pusryčiams valgo tik sušius? Ir ar tiesa, kad savaitgaliais jie nuolat dėvi tik kimono? Apie Japonijos orus, bendravimo kultūrą, talismanus, sunkiai suvokiamus ir nesibaigiančius atradimus, neapsakomo dydžio transporto susisiekimo tinklą, – apie visa tai ir dar daugiau pasakojo ir atsakinėjo į klausimus Japonijos lietuvis.
„Bet juk jis toks jaunas, tikrai negalėjo matyti filmuko vaikams, kuriame smauglio ilgį matavo papūgomis”, – aptarinėjo senjorės salėje po to, kai Andrius išmatavo Japoniją… Lietuvos dydžiu. „Ir kada jis suspėjo tas knygas parašyti?” – jos ir toliau nepaliovė stebėtis. „O, kad mūsų anūkams taip pasisektų pasaulio pamatyti…” – šnabždėjosi kaimynės.
Susitikimui, pasakojimui, klausimams ir atsakymams skirtas laikas pralėkė kaip tas Japonijos metro traukinys – greitai ir nepastebimai. Bet svarbiausia, kad susirinkę bibliotekos lankytojai nors ir neakivaizdiniu būdu, nors ir labai trumpai, bet vis dėl to galėjo pakeliauti po tolimąją tekančios saulės šalį, pabandyti ją pažinti ir suprasti tiek, kad tai pastūmėtų tęsti šią pažintį.
Jei susidomėjote, knygų „Ką veikia Japonija” ir „Kaip veikia Japonija” ieškokite artimiausioje bibliotekoje, o mes kviečiame kovo mėnesį apsilankyti Smėlynės bibliotekoje ir apžiūrėti Andriaus Kleivos fotografijų parodą „TOLIMA ARTIMA JAPONIJA”. Paroda veiks iki kovo pabaigos.
Smėlynės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė V. Šergalienė
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka
Nuotraukos Monikos Kazlauskės
