Tęsiame „Naujų knygų“ rubriką. Pristatome naują bibliotekos fondus praplėtusią literatūrą.
Tattoo. Tam tikras apibrėžtas plotas, kurį badant vis labiau skauda ir ryškėja spalvos, piešinys.
Autorė vėl ima tuos, kurie jau nueina. Šįkart – tėvą. Netekusi dukros Honė ilgai nesirodo namie, tačiau šįsyk priversta sugrįžti – senutė motina ligoninėje, o tėtis nebegali pasirūpinti savimi. Ištikusi depresija, nemiga, dingsta atmintis…
Švelniai, rūpestingai, įdėmiu ir lėtu žvilgsniu, iš skirtingų perspektyvų rašytoja dėlioja paveikslą žmogaus, kurio šeima netrukus neteks. Kurį reikia prakalbinti, tarsi sudėlioti iš atskirų detalių/poelgių/nuostatų/jo puoselėjamų vertybių – priešingu atveju taip ir liks nepažintas.
Apie tėvystę iš didžiosios raidės. Tylią, kasdieniais darbais ir pavyzdžiu įrodinėjamą meilę, turinčią tūkstančius veidų ir atsakomybių. Gyvenimą dėl kitų. Rūpestį aplinkiniais, nustūmus į šalį save. Mėšlu atsiduodančias rankas, atveriančias vaikams kelią į mokslus. Garbės sampratą ir elgesį, dėl kurio gėda, jautiesi kaltas. Norą nebūti našta, kliuviniu. Siekį bet kokia kaina apsaugoti vaikus.
Apie žmogų, kuris galėjo būti laimingesnis, jei būtų gyvenęs kitokiais laikais. Netektis, su kuriomis tiesiog privalai susitaikyti. Išbandymus, kuriuos reikia ištverti. Ir tai, dėl ko verta gyventi.
Odė šeimai. Padėka tėvams. Atsiprašymas. O kartu – neįkyrus raginimas skaitytojui. Galgi dar ne vėlu.
*****
P. S. Kviečiame užsisakyti mūsų bibliotekoje arba internetu – www.ibiblioteka.lt. Šioje svetainėje jau galima patiems užsisakyti naują paslaugą – nemokamą atsiuntimą iš kitų Lietuvos bibliotekų.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
