Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje lankėsi J. E. Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki. Svečias atvyko Atviros jaunimo erdvės animė (AJE) klubo „Maneki-neko” iniciatyva.
„Mums didelė garbė priimti Japonijos ambasadorių. Su ambasada bendraujame nuo 1998 metų. Per šį laiką kartu organizavome įvairias parodas, haiku mokymus, arbatos ceremoniją ir kt. Iš ambasados esame gavę dovanų – turime apie 150 knygų apie Japonijos istoriją, kultūrą, meną. Džiaugiuosi ir smalsiu mūsų jaunimu, tuo, kad biblioteka gali atliepti jų lūkesčius – čia veikia animė klubas, įrengta ZEN erdvė ir kt.”, – sakė bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.
„Vizitą derinome apie metus. Buvo skambutis į ambasadą, tada susitikimas Vilniaus knygų mugėje, o nuo vasaros jau intensyviau tikslinome detales. Įdomu, kad ambasados atstovai labai apsidžiaugė mūsų iniciatyva – sakė, kad paprastai jaunimas jų nesikviečia, – šypsosi AJE savanoris, animė klubo siela Jokūbas. – Aš pats domiuosi Japonijos kultūra, tačiau dabar atsirado galimybė apie ją išgirsti iš pirmų lūpų, pamatyti čia pat savo akimis”.
Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki papasakojo apie savo šalies kultūrą ir lankytinas vietas, tai, kas jį stebina Lietuvoje, įvardijo abiejų šalių panašumus: „Kaip ir jūs, mes mėgstame gamtą. Žiūrint iš katalikiškosios pusės, japonai yra pagonys. Pagoniškosios kultūros, pasaulėjautos liekanų nemažai ir Lietuvoje. Man jūsų šalyje labai patinka – čia ryšku vasarą ir tamsu žiemą. Tačiau ypač mėgstu pavasarį… Kas stebina? Tai, kad lietuvių šeimos net šalčiausiomis dienomis veža kūdikius su vežimėliais į lauką. Taip pat tai, kad vaikštote nudūrę akis į žemę, tarsi nematydami kitų. Tokius lauke visada stengiuosi tiesiog praleisti. Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš japonų? Daugiau klausytis, o jau tada kalbėti”.
Susirinkusiesiems ambasadorius ne tik papasakojo apie jo paties rytais atliekamą Zazen meditaciją (pagrindiniai principai – atsipalaiduoti, šypsotis, būti dėkingam, leisti mintims ateiti ir išeiti), jos praktinius aspektus (tiesi nugara, sėdėjimo ypatumai ir kt.), bet ir kartu 5 minutes meditavo.
Vėliau buvo pristatomas tradicinis vyriškas ir moteriškas japonų kimono su jame slypinčiomis paslaptimis ir filosofija („Grožį slepiame viduje – išorėje nerodome”). Čia modeliais pabuvo du AJE savanoriai – Raminta ir Tadas bei renginio lankytoja.
„Labai įdomi patirtis. Jaučiuosi elegantiškesnė. Be to, pagerėjo laikysena – turi būti tiesia nugara”, – sako Raminta.
„Mėgstu išbandyti naujus dalykus. Čia įdomiausias man buvo samurajų sijonas”, – šypsosi Tadas.
Po kimono pristatymo vyko kaligrafijos dirbtuvės. Japonams tai ne tik rašymas, bet ir dar viena meditacijos forma, kur vėlgi reikia susikaupti. Mat hieroglifas turi būti pavykti iš pirmo karto – pataisymų nebūna. Dirbtuvių dalyviai susipažino su rašymo technika, praktiniais aspektais – kaip teisingai sėdėti, laikyti teptukus ir kt.
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
