Bibliotekų prieinamumo manifestą pasirašiusios Lietuvos bibliotekos pasiektus laimėjimus, kilusius iššūkius, problemas ir patirtis aptarė jau tradicine tampančioje konferencijoje+. Čia skambėjo ir gyvos įtraukties istorijos, pažadinusios visą emocijų spektrą – nuo juoko iki ašarų.
Pavyzdys ne tik kultūros sektoriui
„Simboliška, kad konferencija+ vyksta pagal visus prieinamumo reikalavimus ką tik atnaujintame Lietuvos audiosensorinės bibliotekos pastate. Tačiau fizinis aplinkos pritaikymas tėra nedidelė manifeste prisiimtų įsipareigojimų dalis. Fondų komplektavimas pritaikyto formato leidiniais, pritaikytos paslaugos visiems, į jų kūrimą įtraukta neįgaliųjų bendruomenė. Visa tai neįmanoma įgyvendinti vienai bibliotekai – tik susijungus visoms, veikiant išvien visa tai gali virsti realybe. Tikiu: taip ir bus. Žinoma, ne šiandien, ne greitai, tačiau einant žingsnelis po žingsnelio”, – sakė Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė Inga Davidonienė.
„Bibliotekos puikiai geba reaguoti į pokyčius, mobilizuotis, atliepti visuomenės lūkesčius. Ši bendruomenė yra lyderė pagal prieinamumą – pavyzdys visam kultūros sektoriui. Noriu palinkėti vien sėkmės šiam darbe, nes tai prisidės dar didesnės bibliotekų ir viso kultūros sektoriaus pažangos”, – konferencijos dalyvius sveikino kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Bibliotekos nuo pat vaikystės buvo ir išlieka ypač svarbi vieta lygių galimybių kontrolierei Birutei Sabatauskaitei. „Labai džiaugiuosi, kad bibliotekos žengia tokius plačius žingsnius norėdamos būti pritaikytos visiems. Esate įkvėpimas daugybei šalies įstaigų ir institucijų. Norėčiau, kad savivaldybės iš jūsų pasimokytų įsiklausyti į skirtingus žmonių poreikius, kaip pritaikyti savo veiklas, – kitu atveju jos negali būti visiems”, – sakė B. Sabatauskaitė.
Įkvepiančios patirtys
Renginyje „Įtraukties istorijos. Konferencija+” savo mintimis, įžvalgomis, patirtimis dalijosi bibliotekininkai, kitų kultūros, švietimo, socialinės, sveikatos sričių profesionalai.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius, prof. dr. Bronius Maskuliūnas pristatė įstaigos vykdomus garsinius, terapinius skaitymus „Prisiminimų beieškant“ senyvo amžiaus ir demencija sergantiems žmonėms. Šios programos metodine medžiaga šiauliečiai pasidaliję su visomis šalies bibliotekomis, ją taip pat galima rasti ir interneto svetainėje www.bibliotekavisiems.lt/Paslaugos.
Naujosios Vilnios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Martyna Malienė pasakojo, kaip ši įstaiga peržengė formalių savo funkcijų ribas prisiimdama socialinių paslaugų teikėjos vaidmenį. Įvertinus bendruomenės poreikius, padedant socialiniams partneriams sukurtas vaikų dienos centras, vykdomi įvairūs projektai. Tarp jų – karo Ukrainoje padiktuoti susitikimai „Septynios gyvenimo tiesos”, „Rimti pokalbiai”, pažinimo ir gebėjimų ugdymo programa romų moterims ir merginoms, šiemet tarptautiniuose apdovanojimuose inovatyvumo prizą gavusi „Atvirumo s@la vaikui ir šeimai” bei kt.
„Tikiuosi, kad mūsų patirtys įkvėps daryti ir nebijoti. Nes klysti nėra blogai. Klysti yra mokytis, dirbti, siekti savo tikslo ir tai daryti kuo geriau”, – sakė M. Malienė.
Savo patirtimis, kaip įtraukia įtrauktis, pasidalijo Pojūčių teatro įkūrėja, aktorė lėlininkė Karolina Žernytė. Pojūčių teatras savo spektakliuose laukia autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų, nereginčių žmonių. Čia paliečiami visi žiūrovo pojūčiai – ne tik rega ir klausa.
Vis dar gajus visuomenėje stereotipus ir stigmas, susijusias su psichikos negalios žmonėmis, aptarė VšĮ „Rastis” gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė. Kartu pranešėja pateikė naudingų patarimų, kaip mažinant atskirtį kurti ryšį.
Originalią poziciją apie įtraukties iššūkius, galimybes mokykloje ir kasdienybėje pristatė laisvosios mokyklos modelio bendrakūrėja ir ugdymo vadovė, švietimo inovatorė Julija Glinskė. Jos įsitikinimu, svarbiausia – paprastas žmogiškas santykis.
„Turime susikūrę iliuziją, kad su vienais žmonėmis galime elgtis kitaip negu su kitais. Kai mokykloje per pamokas neišsėdinčiam vienam vaikui leidome vaikščioti, tokių atsirado kur kas daugiau. Dviem vaikams emocijoms išlieti davėme kramtukus – prireikė dvylikos. Kiekvieną turime matyti kaip atskirą individą – ne vienodų augalų pievą, o spalvingą skirtingų rūšių įvairovę“.
Pirmas romanas lengvai suprantama kalba
Konferencijoje+ pristatytas ir unikalus leidybos projektas. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos iniciatyva dar šiemet pirmąkart šalyje lengvai suprantama kalba suvokimo, skaitymo sunkumų patiriantiems žmonėms bus išleista grožinė knyga – Alvydo Šlepiko romanas „Mano vardas – Marytė”.
„Kūrinys trumpinamas, paprastinama kalba, tačiau bus išlaikomas autorinis sumanymas ir tekstu kuriama emocija. Dirbdami konsultavomės su intelekto negalios žmonėmis. Jie džiaugėsi, kad buvo įtraukti į procesą, atsižvelgta į jų nuomonę. O mes džiaugėmės, kaip suaugę žmonės atranda literatūrą, nori jos keliamomis emocijomis dalintis su artimaisiais. Jaučiame, kad šis pirmasis romanas bus svarbus kuriant ryšius, bendraujant”, – pasakojo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos projektų koordinatorė Klementina Gečaitė.
„Šio mano romano tikslas buvo kuo platesnę auditoriją sudominti „vilko vaikų” istorijomis. Pirmiausia paauglius – todėl kūrinio sakiniai neilgi, daug ir spartaus veiksmo. Norėjosi, kad knyga taptų akstinu pasigilinti į šias istorijas kituose šaltiniuose. Šiuo požiūriu tikslai puikiai siejasi su tuo, kad „Mano vardas – Marytė” taps prieinamas dar vienai grupei žmonių”, – sakė rašytojas A. Šlepikas.
Tuo tarpu dar vienas bibliotekų lūkestis – knygų lengvai suprantama kalba leidyba užkrėsti ir Lietuvos leidėjus. Knygų lengvai suprantama kalba lentynos bibliotekose turi pildytis – viliasi ir laukia bibliotekininkai.
Visas konferencijos įrašas – „Biblioteka visiems” YOUTUBE kanale.
*****
Konferencijos+ organizatorė – Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija
Partnerės – LR Kultūros ministerija ir Lietuvos savivaldybių apskričių viešųjų bibliotekų asociacija
Asta Sarapienė
Komunikacijos specialistė
Viktoro Kalniko nuotr.
