Balandžio 12 d. 17.15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos I a. erdvėse atidaroma paroda „Sename dvare“ apie XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių literatūros klasikes Lazdynų Pelėdą, Šatrijos Raganą, Žemaitę ir Gabrielę Petkevičaitę-Bitę.
Dvaras – tai ne tik veidrodžiai, sienų šilkas ir trapus porcelianas. Tai vertybės ir šviesa, moralinė atsakomybė už save ir kitus.
Atgavus lietuvišką spaudą, ima sklisti lietuvybės idėjos, formuojasi naujos literatūros formos, o šalia kuriančių vyrų rikiuojasi išsilavinusios, rašančios moterys. Iš kur ir kaip jos ateina?
Senosios tradicinės lietuvių šeimos dukrų mokymas prasidėdavo ir baigdavosi namie, todėl jos vos galėdavo paskaityti maldaknygę. Tačiau XIX a. Lietuvoje užsienio kalbomis rašyti pradeda aristokratės: grafienės Ona Radvilaitė-Mostovska, Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė – istorinės ir gotikinės prozos, memuarų autorės, pirmoji moteris poetė – grafaitė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Vėliau į literatūrą įsitraukė ir lietuviškai rašančios bajoraitės. Nenutautę šalies bajorai leido į mokslus dukteris, o šios ne tik mokėsi, bet ir švietė kitus, kūrė ir vadovavo labdaros organizacijoms, platino draudžiamą spaudą, pagaliau kūrė.
Nors moterų išėjimas iš namų erdvės ne visada buvo palankiai sutinkamas, visuomeninį darbą dirbančių inteligenčių, tampančių kūrėjomis, daugėjo. Jas siejo bendrystė, atjauta, rūpestis kitais. Jos negailėjo savęs, nebijojo rizikuoti. Būti rašytoja tuomet reiškė, jog tampi aktyvia visuomenės dalyve, sąmoninga lietuve.
Moterys ėmė rašyti ir tapo matomos! Jos siekė ne tik padėti lietuvių tautai, bet ir pačios išsivaduoti iš nulemto socialinio statuso. Žinoma, jų tipažas buvo labai skirtingas: bemokslė, visą gyvenimą po kaimo purvyną braidanti sodietė (Žemaitė), egzaltuota, jautri, sentimentaliąja kultūra besižavinti dvaro panelė (Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana), asmeninio gyvenimo neturinti visuomenininkė (G. Petkevičaitė-Bitė). Tačiau tai tik stereotipai, kuriuos sugriauti padės artimesnė pažintis.
Parodą parengė Maironio lietuvių literatūros muziejus.
Bibliotekoje eksponuojama nuo balandžio 6 d. iki gegužės 8 d.
Informuojame, kad renginių metu visuomenės informavimo tikslu gali būti fotografuojama ir filmuojama, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Renginių nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
