Vasario 15 d. 16 val. konferencijų salėje įvyks vakaras, skirtas knygnešės, spaudos darbuotojos, visuomenės veikėjos, politikės Felicijos Bortkevičienės 150-osioms gimimo metinėms paminėti. 2023 m. paskelbti jos vardo metais.
Taip pat renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms ir Vasario 16-osios garbei.
Dalyvaus Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos 2011 metų laureatės: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė ir teatro bei kino aktorė, skaitovė Gražina Urbonaitė. Gros panevėžietis fleitininkas, dirigentas ir pedagogas Justinas Mačys.
„Imdamasi piešti F. Bortkevičienės vaidmenį mūsų tautos atgijimo istorijoje, negaliu palikti šiek tiek nepalietusi taip svarbaus klausimo, kodėl taip stebėtinai mažas bajorų skaičius dėjosi prie to būtino ir kilnaus darbo. Juk sveikai į gyvenimą žiūrint, tat buvo šventa inteligentų pareiga užstoti pasauly dar negirdėtu būdu skriaudžiamus tautiečius, vienos tėvynės vaikus. Tradicijos juk buvo gražios, Vilniaus universiteto iškeltos“, – taip apie Feliciją Bortkevičienę straipsnį pradeda jos bendražygė visuomenės veikėja, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės veikėja Felicija Povickaitė Bortkevičienė gimė 1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Krekenavos valsčiuje, Panevėžio apskrityje, mirė 1945 m. spalio 21 d. Kaune, palaidota Troškūnuose.
Gyvendama Vilniuje Felicija kartu su vyru dalyvavo Vilniaus lietuvių inteligentų būrelio veikloje, rūpinosi lietuvybės atgaivinimu ir stiprinimu, vaidino privačiuose lietuviškuose spektakliuose. Susipažino su atsikėlusiu į Vilnių gyventi knygnešiu Motiejumi Baltūsiu. Iš jo pradėjo gauti draudžiamus lietuviškus leidinius – „Varpą”, „Ūkininką”, „Naujienas”, lietuviškas knygas. Po M. Baltūsio arešto pati ėmėsi rūpintis spaudos gabenimu į Vilnių, slėpimu ir platinimu.
Ji buvo „Žiburėlio“ draugijos pirmininkė, šelpė gabius studentus, rašytojus. Globojo Kankinių kasą, šelpė kalinamus 1905–1907 m. revoliucijos dalyvius. Įstojo į 1902 m. įkurtą Lietuvos demokratų partiją. Buvo Lietuvos moterų susivienijimo, įkurto 1905 m., valdyboje.
Nuo 1906 m. gegužės 11 d. pasirašinėjo laikraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ leidėja. 1909 m. drauge su Kaziu Griniumi sudarė pasitikėjimo bendrovę tiems laikraščiams leisti. Kaip tų laikraščių leidėja dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą rusų valdžios keturis kartus buvo kalinama. 1915 m. įstojo į Vilniaus masonų ložę (Lietuva/Litwa) ir tapo pirmąja moterimi masone Lietuvoje.
1917 m. buvo viena visos Rusijos lietuvių suvažiavimo organizatorių, tais pačiais metais Stokholme dalyvavo Pasaulio lietuvių konferencijoje. 1919 m. buvusio globotinio Vinco Kapsuko Smolenske kalinta kaip įkaitė, iškeista į Kauno kalėjime kalintus komunistus.
1918–1939 m. dirbo Moters globos draugijoje. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovė nuo Lietuvos valstiečių sąjungos. Buvo žurnalų „Varpas“ bendrovės direktorė, redaktorė, „Lietuvos žinių“ atsakingoji redaktorė.
Renginys iš bibliotekos vykdomo projekto „Maža žemėlapyje, didi pasaulyje“.
Finansuoja:
Informuojame, kad renginių metu visuomenės informavimo tikslu gali būti fotografuojama ir filmuojama, todėl Jūs galite būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Renginių nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti skelbiami renginio organizatorių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose bei platinami įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
