Sausio 12-osios vakarą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko renginys, skirtas avangardinio meno kūrėjui Jonui Mekui. Renginyje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro darbuotojai Indra Drevinskaitė ir Evaldas Timukas. Bibliotekos svečiai pristatė Jono Meko audioknygą „Semeniškių idilės“, knygą „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“ ir Jono Meko archyvą Biržuose.

Bibliotekos svečiai ketvirtadienio vakarą skyrė avangardinio meno kūrėjo glaudaus ir tvirto ryšio su namais, gimtine ir Biržų miestu atskleidimui. Pažintį su Jonu Meku Indra Drevinskaitė ir Evaldas Timukas pradėjo nuo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro darbuotojų inicijuoto ir kurto vizualizuoto filmo pagal menininko eilėraščių rinktinę „Semeniškių idilės“. Renginio dalyviai išvyko pirmąją idilę, kurioje vaizduojami vasariški gimtųjų Jono ir Adolfo Mekų Semeniškių medžių alėjos vaizdai.

Indros Drevinskaitės ir Jono Meko draugystė užsimezgė 2017 metais. Tuo metu artėjo menininko 95-asis jubiliejus ir šia proga Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro darbuotojai nusprendė pastatyti graviruotą atminimo akmenį. Jonui Mekui ši idėja patiko – jis paprašė, kad akmuo stovėtų ten, kur buvo jo pirmieji namai. Nors menininko gimtasis Semeniškių kaimas nuo 1983 m. numelioruotas, o 1992 m. išnyko iš žemėlapių, šios idėjos iniciatoriai atrado vietą, kurioje nuo 2017 m. gruodžio mėnesio stovi atminimo akmuo Jonui Mekui. Jį galima pamatyti filme „Semeniškių idilės“.

Vakaro svečiai pristatė Jono ir Adolfo Mekų laiškų motinai rinktinę „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“. Šioje knygoje atsiskleidžia Jono ir Adolfo Mekų asmenybės ir itin stiprus ryšys su gimtuoju kraštu ir motina. Ją sudarė panevėžietis Kęstutis Pikūnas, tačiau prisidėjo ir Indra Drevinskaitė – sudarytojui perdavė išsaugotus laiškus, kuriuos Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos kolektyvas gavo iš Jono ir Adolfo Mekų dukterėčios Inos Mekaitės-Guokienės.

Evaldas Timukas pristatė keletą šaltinių iš Jono ir Adolfo Mekų archyvo. Bibliotekos svečias perskaitė pirmąjį Jono Meko rašinį – trumpą aprašymą apie bandymą pasodinti bulvių daigus, kurį išspausdino laikraštis „Jaunasis ūkininkas“, buvo įgarsintas menininko eilėraštis motinai iš laikraščio „Sėjėjas“. Renginio dalyviai buvo supažindinti su laiškų archyvais – perskaityti ir apžiūrėti Bernardo Brazdžionio, Elvyros Pažemeckaitės, Juozo Miltinio laiškai Jonui Mekui. Renginyje susirinkusieji išgirdo ir ankstyvąsias Adolfo Meko eiles. Pasak Evaldo Timuko, Adolfo Meko dokumentų bibliotekos centras turi ribotą kiekį. Jono Meko archyvas yra žymiai gausesnis. 2017 metais užsimezgus Indros Drevinskaitės ir Jono Meko draugystei, menininkas bibliotekai padovanojo 35 kilogramus sveriantį archyvą, kuriame paties avangardinio meno kūrėjo išsaugoti ir tvarkingai surišti laiškai, dokumentai, laikraščiai.

Renginio dalyviai išgirdo Jono ir Adolfo Mekų biografijas, gyvenimo faktus, nuveiktus darbus, o svarbiausia – bibliotekos svečiai pamatė tikrą, nesuvaidintą brolių meilę gimtajam kraštui ir motinai. Renginį baigė Indrės Drevinskaitės cituojama Jono Meko mintis: „Viską, ką gavau blogo, gavau iš kitų, viską, ką gavau gero – gavau iš tavęs“. Pabaigai buvo parodyta ir išklausyta paskutinė filmo „Semeniškių idilės“ idilė apie žiemą gimtinėje.

2022-ieji buvo paskelbti Jono Meko metais – pernai gruodžio mėnesį buvo minimos 100-osios menininko gimimo metinės. Šias datas avangardinio kino krikštatėvio gerbėjai minėjo visame pasaulyje.

Parengė Vaida Žalienė
Vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui
Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka