Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad iškiliausiam šiuolaikiniam lietuvių filosofui Arvydui Šliogeriui (1944–2019) suteiktas Panevėžio miesto Garbės piliečio vardas. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji bibliotekos bendruomenė gali pelnytai džiaugtis filosofo bičiulyste ir pasitikėjimu, nes būtent šiai bibliotekai buvo dovanotas jo rankraščių fondas ir asmeninė biblioteka.
Arvydas Šliogeris – iškiliausias šiuolaikinis lietuvių filosofas
Iš Panevėžio kilęs filosofas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Šliogeris savo darbais turėjo didžiulės įtakos Lietuvos ir Europos filosofijos raidai.
„Akademikas profesorius Arvydas Šliogeris – iškiliausias šiuolaikinis lietuvių filosofas ir viena ryškiausių dabartinės Lietuvos asmenybių, kurią galima drąsiai statyti greta tokių moderniosios Lietuvos šviesulių, kaip Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Juozas Girnius, Marija Gimbutienė ir Algirdas Julius Greimas. Turėdami mintyje pasaulinės filosofijos milžinų kontekstą, Arvydą Šliogerį galėtume įvardyti kaip lietuviškąjį Martiną Heideggerį, beje, savosios minties galia daugeliu atžvilgiu net pralenkusį šį įtakingiausią XX šimtmečio mąstytoją. Jei Arvydo Šliogerio darbai pasaulyje būtų plačiau žinomi, jo vardas, garsinantis Lietuvą, būtų minimas kartu su pačių iškiliausių dabarties intelektualų vardais“, – teigia filosofo mokinys, žymus filosofas prof. dr. Naglis Kardelis, lygindamas A. Šliogerį ir su M. K. Čiurlioniu, ir su Sokratu.
Stiprūs ryšiai su Bitės biblioteka
Vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas, daugelio filosofijos knygų autorius A. Šliogeris glaudžius ryšius palaikė su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka. Čia pilnutėlėse salėse jis pristatydavo savo naujas knygas, dalijosi savo įžvalgomis, diskutavo su bendraminčiais. Kiekvienas susitikimas tapdavo svarbiu reiškiniu miesto kultūriniame gyvenime.
Bibliotekos bendruomenė pasiūlė filosofo A. Šliogerio kandidatūrą Panevėžio miesto Garbės piliečio vardui gauti tiek už didžiulį jo indėlį į filosofijos mokslą, tiek už ypač stiprų ryšį su gimtuoju Panevėžiu.
„Panevėžio miesto Garbės piliečio vardo suteikimas (po mirties) filosofui Arvydui Šliogeriui – prasmingas pagarbos ženklas, atliepiantis žymaus filosofo meilę ir pagarbą savo gimtinei. Džiaugiamės šiuo įvykiu, nes šis ženklas yra pažadas puoselėti A. Šliogerio atminimą su atidumu. Kviečiame atrasti Bitės bibliotekoje saugomą Arvydo Šliogerio rankraščių fondą, jo asmeninę biblioteką. Šis palikimas – tai galimybė kiekvienam čia ir dabar išgyventi prisirišimo prie vietos ir ilgesio gimtinei akimirkas, tai proga stiprinti autentišką vietos tapatybę ir puoselėti ryšius su pasauliu“, – sakė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.
Asmeninė biblioteka bus prieinama lankytojams
Gražus sutapimas, kad nuo rugsėjo 1 dienos duris atversiančioje Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaitykloje skaitytojams bus prieinama A. Šliogerio asmeninė biblioteka, kurią sudaro daugiau kaip 600 knygų. Šią vertingą dovaną bibliotekai patikėjo filosofo žmona Zita Šliogerienė.
Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė teigia, kad visiems, besidomintiems filosofija, bus įdomu susipažinti su asmenine A. Šliogerio biblioteka ir sužinoti, kokios knygos formavo ir plėtė jo paties mąstyseną.
Rankraščių fondas traukia tyrinėtojus
Didžiulis lobis Bitės bibliotekoje – A. Šliogerio rankraštynas. Rankraščių fondas skirstytas pagal bendrąsias fondų tvarkymo taisykles, tačiau išskirti galime kūrybinės veiklos tekstus, tarnybinės-visuomeninės veiklos publikacijas ir korespondenciją. Pirmajai kategorijai priskiriami juodraščiai ir ranka rašyti tekstai būsimoms knygoms. Visuomeninei veiklai priskiriami straipsniai, etiudai, recenzijos, vertimai, kritika, kuri paties autoriaus fonde išskirta atskirais aplankais. Filosofas parašė per 100 straipsnių ir esė. Gausią fondo dalį sudaro A. Šliogerio parašytos knygų recenzijos, filosofijos veikalų vertinimų rankraščiai. Fonde rasime į lietuvių kalbą išverstų klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos veikalų.
Unikalių A. Šliogerio minčių kupini laiškai filosofui Juozui Griniui, prof. Algirdui Juliui Greimui, Leonidui Donskiui, Viktorijai Daujotytei apie knygas, atsiliepimus, asmeninius išgyvenimus. Fondą puošia A. Šliogerio darytos Lietuvos gamtos nuotraukos. Asmeninės kūrybos dalyje labai svarbus ir išskirtinas dokumentų rinkinys yra A. Šliogerio poetinės kūrybos rankraščiai, kurių chronologinės ribos 1976–1988 m.
Rankraštinis filosofo palikimas, kurį sudaro arti pusės tūkstančio saugojimo vienetų, domina ir studentus, ir profesūrą. Tyrinėtojai atvyksta iš įvairių Lietuvos miestų. A. Šliogerio mokiniai ir bendraminčiai, kurie ir toliau Bitės bibliotekoje pristato filosofo asmenybę bei jo kūrybinį palikimą, yra išsakę mintį Panevėžyje įsteigti Arvydo Šliogerio studijų centrą.
Meilė gimtajam miestui
Gyvendamas, mokydamasis ir dirbdamas kituose miestuose A. Šliogeris niekada neprarado sentimentų savo gimtajam miestui. Nuolat pabrėždavo Panevėžio svarbą jo gyvenime.
„Sugrįžti į Panevėžį man reiškia, tariant Prousto žodžiais, ieškoti prarastojo laiko. O tam tikra prasme – ieškoti absoliuto. Mes prisigalvojame tūkstančius absoliutų, nusilipdome tūkstančius stabų, bet, deja, sulaukęs penkiasdešimties aš supratau, kad turėjau tik vieną absoliutą, kuris man brangesnis ir už poną Dievą. Ir tai buvo tas nusmurgęs lygumų miestelis, susigūžęs po niūriu Šiaurės dangumi, ta vienintelė vieta ir vietovė, kurią aš galiu vadinti savo namais ir tėviške.
Kiti miestai ir kitos platumos man netapo nei tikru prieglobsčiu, nei juolab namais. Visur jaučiausi svetimas ir svečias. Tik Panevėžys kadaise keistam mano gyvenimui suteikė pastogę, prijaukino dangų ir žemę, parodė paprastus, bet šventus dalykus, iš kurių bylojo šilta ir gaivalinga buvimo paslaptis. Ten aš bendravau su dievais; ten patyriau „pagonišką“ gyvenimo pilnatvę“, – yra kalbėjęs didis filosofas.
Trumpa biografija
Arvydas Šliogeris gimė 1944 m. rugsėjo 12 d. Panevėžyje pedagogų šeimoje. Tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. 1962 m. aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija). 1962–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminių technologijų fakultete. 1970–1973 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos katedros doktorantūroje. 1973–2012 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 2003–2012 m. – Filosofijos katedros vedėjas. Nuo 2012 m. profesorius emeritas. Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (1987), profesorius (1990), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2007). Mirė 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
